Režisierės Giedrės Žickytės kuriamas filmas „Für Irena“ bus pristatytas Tarptautinio Venecijos kino festivalio metu vykstančioje projektų finansavimo mugėje „Venice Gap-Financing Market“ šių metų rugsėjo mėnesį.
Lietuvių režisierės filmas pateko tarp šešių atrinktų dokumentikos filmų. Iš viso į šią Venecijos projektų finansavimo mugę atrinkti 33 finalinėse vystymo ir finansavimo stadijose esantys vaidybiniai ir dokumentiniai projektai iš viso pasaulio.
Naujas G.Žickytės filmas „Für Irena“, tai itin jautrus ir asmeniškas pasakojimas apie neseniai iškeliavusią, žinomą lietuvių teatrologę, germanistę, profesorę Ireną Veisaitę. Per stebuklą išgyvenusi Holokaustą, patyrusi karo ir sovietinio režimo siaubą, Irena nepasidavė nevilčiai ir visą gyvenimą ieškojo šviesos bei ją skleidė kitiems, visada liko ištikima humanistinėms vertybėms. Anot jos, norint judėti pirmyn, reikia išmokti mylėti ir atleisti.
„Niekada nekeršyk“, – ištarė I.Veisaitės motina dukrai, prieš naciams ją nužudant.
Anot G. Žickytės, šie žodžiai, saugoję Ireną nuo aklos neapykantos net tamsiausiomis jos gyvenimo valandomis, šiandien kaip niekad reikalauja įsiklausymo.
„Irenos išmintis ir šviesa, kaip ir pats filmas apie ją man tampa be galo svarbus. Man labai trūksta Irenos, jos įžvalgų šiuo sudėtingu karo metu. Dar prieš dvejus metus, filmuojant ji prasitarė, kad jaučia, jog visuomenės nuotaikos – kaip prieš Antrąjį pasaulinį karą. Atrodo, kad viskas, apie ką Irena kalbėjo, dabar pradeda pildytis“, – sako G. Žickytė.
Paskutiniuosius I. Veisaitės gyvenimo metus fiksavusi režisierė, filme atskleis išskirtinės asmenybės portretą. „Be galo moderni, tiesianti tiltus tarp skirtingo amžiaus, religijos ir tautybės žmonių – tokia ji liko ne mano vienos atmintyje. Jos namai visada buvo pilni įvairių žmonių ir kalbų. Susidraugavome su Irena dar man kuriant „Šuolį“. Ji visada labai palaikė ir sekė mano kūrybą. O aš vieną dieną susivokiau – toks nuostabus ypatingas žmogus šalia manęs, o juk apie ją nėra sukurto filmo... Pradėjau po truputį ją filmuoti ir, matyt, galiu taip sakyti – mokytis iš jos, pažinti jos gyvenimo meną per filmavimo kamerą. Tačiau neilgai trukus prasidėjo pandemija ir negalėjau tęsti filmavimų, o tada pandemija atėmė ją iš mūsų... Tai buvo ir yra nepaprastai skausminga,“ – sako režisierė G. Žickytė, iki lemtingos netekties dienos spėjusi įamžinti jautrius I. Veisaitės gyvenimo momentus.
Anot režisierės, filmo montažas dabar jai tampa savotiška terapija: „Irenos išmintis ir jos gyvenimo šviesa man padeda išlaikyti balansą ir reaguoti į labai sudėtingą šių dienų situaciją, į mano pačios pasimetimą. Nors negaliu su ja pasikalbėti, bet šio filmo pagalba bandau rasti tam tikrus atsakymus. Šis filmas bus mano atsisveikinimo laiškas Irenai – moteriai, kurios išmintis, empatija, siekis suprasti kitą, skvarbus protas bei atvira širdis mane be galo paveikė.“
Filmas „Für Irena“ dar ankstyvoje vystymo stadijoje sulaukė tarptautinės kino bendruomenės dėmesio. 2019 m. Tarptautinio Leipzigo kino festivalio dokumentinių filmų projektų pristatymo renginyje „Doc Co-Pro Market“ filmas buvo įvertintas „Current Time TV“ apdovanojimu. Filmas taip pat yra gavęs prestižinę Europos kino fondo Eurimages paramą.
Filmą prodiusuoja kino gamybos kompanija „Moonmakers“ (Lietuva), bendroje gamyboje su „Allfilm“ (Estija) ir „Agitprop“ (Bulgarija). Finansuoja Lietuvos kino centras, Eurimages, Kūrybiškos Europos programa MEDIA, Estijos kino institutas, Bulgarijos nacionalinis kino centras, Vilniaus Goethe Institutas, LRT.