Lana Del Rey prakalbo apie tamsiausias dienas – ją puolė visas internetas

Švelnus liūdesys, už širdies griebiančios melodijos, tekstai apie „prakeiktą vyrą vaiką, kuris ją dulkino taip gerai, kad ji vos nepasakė jį mylinti“ (pirmosios albumo dainos, pavadintos kaip ir visas rinkinys „Norman Fucking Rockwell!“, žodžiai), neįmanomą meilę, „seną gerą Ameriką“, kaip „Tvin Pykso miestelyje“ ir klasikinėse Normano Rockwello iliustracijose, atspindinčiose idealų šalies įvaizdį (po kuriuo, ką čia slėpti, tūno vienas kitas demonas)... Nuo pat ją išgarsinusio albumo „Born to Die“ laikų Lana turi firminį stilių ir numylėtas temas.

Žinoma, per septynerius metus, per kuriuos dainininkė išleido penkis studijoje įrašytus albumus („Norman Fucking Rockwell!“ – penktasis, jei neskaičiuotume dar 2010 metais pasirodžiusio „Lana Del Rey“, kurį ji įrašė tikruoju savo vardu ir pavarde – Elizabeth Grant), tas stilius keitėsi, kaip ir pati Lana. Bet auksinės praeities ilgesys, regis, kamuoja ir įkvepia ne tik Quentiną Tarantino.

Dainininkė nevengia kalbėti apie savo praeitį. Net apie tamsiąsias dienas, kai 2012 metais ją puolė visas internetas, nuo kritikų iki komentatorių. Kai kas abejojo net tuo, ar atlikėja... apskritai egzistuoja: skambus scenos slapyvardis Lana Del Rey – vienas iš kelių pseudonimų, kuriuos ji naudojo pakeliui į šlovę. Daug rašyta apie turtingą tėtį, finansavusį pirmąjį albumą, grožio chirurgų padailintas lūpas, kopijuojamą Nancy Sinatros įvaizdį ir vienadienės kultūros fenomeną, kuriam pranašautas neilgas gyvenimas. Lana tikina niekada neskaičiusi apie save nieko, kas būtų buvę tiesa.

„The New York Times“ paklausta, ar galvodama apie tuos laikus didžiuojasi per penkerius metus pasiektais laimėjimais, ji sako retai jaučianti pasitenkinimą savimi. Ir nieko nepamiršo – toks netikėtas ir neįprastas buvo puolimas. Tačiau išgyvenimai sustiprina dvasią ir verčia savęs klausti, ar tikrai patinka tai, ką daro. Lana mano, kad tai geras klausimas.

Pasiekusi laimėjimų gali sau leisti apie juos negalvoti. Be didelių pertraukų leidžiami dainų rinkiniai („Norman Fucking Rockwell!“ buvo įtrauktas į „Billboard“ laukiamiausių rudens albumų sąrašą ir jau aišku, kad kitais metais turėtų būti išleistas dar vienas), suplanuotas turas, partnerystė su „Gucci“ mados namais (Alessandro Michele turi puikią uoslę moterims, idealiai atspindinčioms jo vertybes, be to, kaip tvirtina Lana, dažnai kuria klausydamasis jos muzikos), kartu su dainininke išaugusi gerbėjų karta – šiandien turbūt niekas nebepostringautų apie laikiną Del Rey fenomeną. Pagaliau 2019-aisiais įgyvendinti projektą – ne trūkumas, trūkumas – įgyvendinti nevykusį projektą. O kas pavadintų nevykusia dainininkę, kurios albumų vien Amerikoje parduota per tris milijonus, dainų parsisiųsta keturis milijardus kartų (štai šiandienos populiarumo rodiklis)?

Gal net simboliška, kad „Norman Fucking Rockwell!“ pasirodė priešpaskutinę dieną, kad spėtų patekti į „Grammy“ pretendentų sąrašus. Dainininkė neslepia, kad jai tokie dalykai rūpi, nors iš esmės kliaujasi sėkme. Ką gi, sėkmė jai atsilygina šypsena: ir taip turi keturias „Grammy“ nominacijas.

Rugpjūčio pradžioje Lana Del Rey atlydėjo režisierių Guillermo del Toro į Holivudo šlovės alėją – čia buvo atidengta jo žvaigždė (gerbėjai įsitikinę, kad ir pačiai Lanai metas tokią skirti). Jie kartu dirbo prie filmo „Scary Stories to Tell in the Dark“ („Baisios istorijos, papasakotos naktį“): del Toro buvo vienas iš prodiuserių ir scenaristų, Lana perdainavo škotų dainininko Donovano dainą „Season of the Witch“ filmo garso takeliui.

Su Škotija ją sieja seni ryšiai: ten gyvena jos draugų, o su vienu škotu – folkroko grupės „Kassidy“ įkūrėju Barrie-Jamesu O’Neillu (31) – net buvo susižadėjusi. Regis, tai vienintelis žinomas ir patvirtintas dainininkės romanas, nors ji buvo piršta su savo debiutinio albumo prodiuseriu Stevenu Mertensu, reperiu G–Eazy (30), senuku „Guns N’ Roses“ dainininku Axlu Rose’u (57) ir net su Jaredu Leto (47), su kuriuo taip efektingai filmavosi „Gucci“ kvepalų „Guilty“ reklamoje ir pasirodė „Met Gala“ pokylyje.

Lana prisipažįsta, kad intymiausia jos ir Jaredo akimirka buvo šokis skalbykloje minėtoje „Gucci“ reklamoje – susijaudinusi ji staiga pamiršo paprastus judesius ir kolegai teko ją vesti. O štai pasimatyme su dar vienu veteranu, elektroninės muzikos atlikėju Moby (53), dainininkė tikrai buvo. Antrojoje memuarų knygoje „Then It Fell Apart“ („O paskui viskas sugriuvo“) Moby pasigyrė turėjęs vienos nakties nuotykių su keliomis garsiomis moterimis, tarp kurių buvo ir jaunutės Natalie Portman bei Lana, tada dar pritarianti dainininkė. Moby sakė, esą apsilankiusi jo namuose Lana pareiškė, kad žmogus, įsirengęs apartamentus taip, kaip jis, vertas giljotinos. Natalie tokius prisiminimus griežtai paneigė ir muzikantui teko atsiprašyti. O žodžio kišenėje neieškanti Lana žurnalistams pareiškė, kad Moby atmintis – kaip rėtis.