Šeštadienį prekyboje ir prenumeratoriams pasirodo naujas, sausio mėnesio, žurnalo „Laimė“ numeris. Apžvelgsime metus ir pasižvalgysime naujų krypčių.
„Šie metai man buvo emociniai kalneliai“, – prisipažįsta viršelio herojė Julija Steponavičiūtė, paklausta, kokie jai buvo 2018-ieji („Mokiausi sau patikti“, p. 35). Apie emocinius kalnelius turi ką pasakyti ir kita numerio herojė, Eglė Kislovski, davusi interviu su seserimi ir pasakojanti apie 7 dienas, pakeitusias jos gyvenimą („Kelyje“, p. 46). Apie 2018-ųjų pamokas ji sako: „Dabar stengiuosi mažiau kontroliuoti ir labiau pasiduoti gyvenimo tėkmei, nes juk atsitinka tai, kas ir turi su tavimi atsitikti. Tai nereiškia, kad turi būti visiškai pasyvus, bet verta atsikratyti nuostatos, kad be tavęs niekas negali vykti. Sveika suprasti, kad ne apie tave sukasi pasaulis, – tu atėjai į pasaulį mokytis.“
Šiame numeryje nemažai kalbame apie vidines keliones. Daumantas Mikučionis ieško atsakymo, kodėl žmonės apskritai keliauja – juk kelionės sukelia tiek nepatogumų! Ir štai kokią išvadą padaro: „Kelionės man nėra apie naujas vietas ir geografinius įspūdžius. Kelionės man yra apie man svarbių žmonių ir, svarbiausia, savęs pažinimą“ („Sustoti negalima keliauti“, p. 34).
Gerai sakoma, kad jei nori pažinti žmogų, turi leistis su juo į kelionę. O žiemą siūlome išbandyti Islandiją (taip taip!) – šiame numeryje parengėme išsamų šios be galo įdomios ir unikalios šalies, beje, 2018-aisiais irgi minėjusios savo Nepriklausomybės šimtmetį, gidą. Numerio autoriai mano, kad būtent šioje ledo ir ugnies žemėje visatos ritmą lengviau nei kitur ir Islandijos energija veikia ir gydo pailsusius, lyg iš žemės gelmių šaltinių pripildo gyvybės ir valios naujiems iššūkiams. Kaip gera kartais išdrįsti leistis į neplanuotus nuotykius ir atsigręžti į savo vidinius ledynus!
Keliauti po savo vidinį pasaulį galima ir ant sofos, ant kelių pasidėjus kompiuterį. Šią patirtį patvirtina žmogus, slapyvardžiu Sausis („Sausio angelai ir demonai“, p. 62). Dviejų knygų ir populiarios paskyros feisbuke autorius atvirai dalijasi savo gyvenimo praradimais ir atradimais, o inkognito statusas leidžia drąsiai atvirauti. „Kai pradėjau rašyti, buvau dugne, tūnojau savo urve, išeidavau iš namų tik slapstydamasis nuo žmonių“, – kodėl pradėjo transliuoti savo mintis viešai, atsako Sausis. Jo emocinius kalnelius ir keliones po vidinius ledynus feisbuke stebi 23 tūkstančiai sekėjų. Sukrečiantis interviu metų pabaigai!
Kartais kelionė palengvėja tiesiog pakėlus inkarą. „Proto aistrų“ autorė Jolita Mikolaitienė net siūlo paskelbti dieną be inkarų: „Jei yra diena be tabako, automobilio, mėsos ar sekso, turėtų būti ir diena be inkarų. Diena, kai kartą ir visiems laikams pakeliam inkarus, kurie trukdo plaukti“ („Diena be inkarų“, p. 66).
Taigi pasiduoti gyvenimo tėkmei, drąsiai leistis į savo vidinius ledynus ir padėkoti už metų dovanas ir patirtis linkime šiais besibaigiančiais metais. O kitais – nepaleisti iš rankų savo laimės, nes nauji metai – nauja „Laimė“. Jei dar neturite dovanos sau ar savo artimiesiems, žurnalo prenumerata – geriausia išeitis, ir be jokių grūsčių parduotuvėse. O „Laimė“ lydės visus metus. Puikus prenumeratos pasiūlymas laukia žurnalo p. 12. Nuostabių švenčių ir laimingų metų!