Kai prieš keletą metų Kanų kino festivalyje susipažinau su kino platinimo kompanijos „A-One Films Baltic“ vadove Giedre KRIKŠČIŪNAITE (53), mane sužavėjo jos meilė savo profesijai. Giedrė apie filmus niekada nekalba kaip apie eilinį verslą.
Ji nebijo pirkti nepopuliarios juostos, jei ja tiki iš pirmo žvilgsnio. Šiemet tas pats festivalis Kanuose visiškai kitoks dėl pandemijos – didžiausia kino šventė Europoje vyko nuotoliniu būdu. Tačiau Giedrė vėl nieko nebijo. Apie tai su ja ir šnektelėjome.
Giedre, daugiau nei dešimtmetį lankaisi Kanų kino festivalyje. Ar labai išmušė iš vėžių šiųmečiai pokyčiai?
Žinoma, žiūrėti filmus kino salėje visai kas kita nei namuose. Tiesa, aš žiūrėjau juos išsinuomotoje salytėje dideliame ekrane, bet tai vis tiek ne Kanai, nėra tokio susikaupimo.
Kitas dalykas: iš 56-ių Kanų kino festivalio ženklu pažymėtų filmų šiemet nekas teliko – gal kokia penkiolika. Kai kurie iš jų vis dar nebaigti dėl pandemijos. Kai kurie režisieriai atsisakė rodyti savo filmus internetu, be gyvos publikos.