Naujo albumo pristatymui Donatas Montvydas pasirinko galantiško maištininko įvaizdį

„Kurdama naują Donato stilių prisiminiau senuosius Holivudo filmus, kuomet blogi vyrukai buvo elegantiški ir tvarkingi, atrodė prabangiai ir vyriškai. Su fotografu stengėmes išryškinti jo asmenybę, kuri pasirodė filosofiška, gili ir visiškai „nepopsiška“. Kinematografiškos nuotraukos sustiprino norimą perteikti įvaizdį,“ – sakė „L'Officiel Mada“ mados redaktorė Lina Bernotaitytė.

Žurnalo „L'Officiel vyrams“ bei naujojo Donato Montvydo albumo viršelio fotosesijai stilistė parinko prabangių, madingų švarkų, klasikinių kirpimų paltų, vilnonių kelnių derinius. Vienuose kadruose muzikos atlikėjas įkūnija galantišką blogiuką iš praeities, o vilkėdamas madingų lietuvių prekinių ženklų džemperį bei marškinius demonstruoja šiuolaikinio maištininko įvaizdį.

Duodamas interviu žurnalui Donatas Montvydas ne sykį madą palygino su muzika. Palietus asmeninio stiliaus temą atlikėjas palengva atskleidė individualų požiūrį į vyro etaloną.

Nedvejodamas sutikote pasikalbėti apie madą. Jums tai – įdomi tema?

Būsiu sąžiningas, dažnai apie madą šnekėti netenka, tačiau domiuosi iš savo perspektyvos. Manau, į šią sritį, kaip ir į muziką, svarbu įsigilinti. Jei slysime paviršiumi, klausimai, kam visa tai buvo sukurta, kokia reikšmė, liks neatsakyti. Pamėginkite išsiversti dabartinius užsienio atlikėjų tekstus – matysite, ne vienas jų yra apie nieką. Šiandien „myliu tave“ – banaliausia frazė. Vis dėlto skirtumas atsiranda, jei tai pasakoma išskirtiniu būdu, ypatingam žmogui. Šis pavyzdys tinka muzikai, madai ir kitoms meno šakoms.

Savo įvaizdį kiekvienas piešiame lyg portretą. Kokią reikšmę teikiate savajam?

Anksčiau visiškai apie tai negalvojau. Pamenu, mokykloje, aktų salėje, sėsdavau prie fortepijono ir aplink esantis vaizdas dingdavo.

Ant scenos lipdamas vis dažniau ir susidurdamas su įvairiausiais sceniniais sprendimais suvokiau, kad įvaizdis yra stipri išraiškos priemonė. Dabar galvodamas apie kostiumą ar pasirodymo scenarijų ilgai fantazuoju, pasikliauju kūrybingumu. Tai atima daug laiko, todėl kasdienybėje mieliau būnu nematomas. Kai einu su šeima į parką, man nėra taip svarbu, kuo apsirengti, tai ne prioritetas.

Kita vertus, jei sugrįžęs namo nenoriu nieko, tik įsisupti į chalatą, šeima nukenčia. Atiduodamas daug scenai, turiu atseikėti ir artimiesiems, privalau stengtis gerai atrodyti žmonai. Noriu jaudinti ją kaip vyras ir kaip žmogus, vadinasi, negaliu kasdien vilkėti tais pačiais treningais. Stengiuosi pasitempti žiūrovų akyse, bet ne mažiau būtina stengtis ir dainuojant lopšinę dukteriai.

Išduokite, ar žmona padeda kurti Jūsų įvaizdį.

Žmona mane skatina, kai reikia – drausmina. Jei palyginčiau, kaip su drabužiais elgiausi prieš aštuonerius metus ir kaip dabar, skirtumas toks pat kaip žemės ir dangaus. Žymiai daugiau skiriu tam dėmesio.

O pats ar duodate stiliaus patarimų?

Kai tik Veronikai jų reikia, visada pasistengiu. Svarbiausia, mano nuomone, drabužį priderinti prie to, kas duota gamtos, – formų, bruožų, plaukų. Tam, kad gimtų grožis, muzikoje derinamas vokalas ir instrumentai. Laikausi šios taisyklės rinkdamasis aprangą. Savo nuomonę turiu ir kai einame pirkti drabužių dukteriai.

Kurie aprangos elementai Jums svarbiausi kasdienybėje?

Jei jau kalbame apie išvaizdos dalykus, prisipažinsiu, man svarbu išeiti susišukavusiam. Turiu garbanotus plaukus, juos sunku prižiūrėti, išlaikyti tvarkingus. Aprangoje žaviuosi klasika arba sporto tema. Mėgstu įsigyti gražius, kokybiškus batus. Ieškodamas jų užsidegu, vėl supulsuoja kūrybinė gyslelė.

Ką laikote vyriškumo etalonu?

Pagalvojau apie tėtį. Ne visas jo asmenines savybes laikau pagirtinomis, tačiau jis lyg kvepalais dvelkia vyriškumu. Vadinamosios žmogaus čakros – seksualinė, jausmų, išminties – jo elgesyje juntamos itin stipriai. Vyriškumas man – visų pirma tam tikra poza, pasitikintis bendravimas. Vėliau seka kiti dalykai, galbūt geri kvepalai, tvarkinga išvaizda, eisena.

Galėtumėte įvardyti asmenybę, kuri imponuoja stiliaus pojūčiu bei įvaizdžio charizma?

Justinas Timberlake’as. Buvau jo koncerte Berlyne ir jaučiausi savas. Išėjęs į sceną jis kuria šventę ir kviečia į ją žmones. Kai suklysta, prisipažįsta ir toliau atsipalaidavęs daro, kas jam tikrai patinka, o žiūrovai tai jaučia.

Galėčiau ilgai pasakoti, kodėl įkvepia Michaelas Jacksonas. Šis žmogus – genijus, kaip žinome, stipriai kentėjęs nuo vaikystės. Pats neturėdamas asmeninio gyvenimo, pasauliui jis norėjo duoti viską.