Naujos Andriaus Užkalnio evangelijos pristatyme kliuvo ir Žaliojo tilto balvonams
Penktadienio vakarą Vilniaus knygų mugėje Andrius Užkalnis pristatė savo naują kūrinį – apie sovietinių laikų kasdienybę pasakojančią knygą „Antroji evangelija pagal Užkalnį“.
A.Užkalniui tai jau antroji evangelija, nors asmeniniame sąraše – penkta autoriaus knyga. „Manęs dažnai žmonės klausia kelių klausimų: kodėl knygą pavadinau evangelija ir ar tokiu pavadinimu nebijau įžeisti tikinčių žmonių. Įdomiausia, kad to dažniausiai klausia tie, kurie patys yra netikintys. Galiu nuraminti – išvertus iš graikų kalbos, žodis „evangelijos“ reiškia „geroji naujiena“, – knygos pristatymo renginyje kalbėjo A.Užkalnis.
Pasak jo, šis leidinys – duoklė laikams, kai į Lietuvą atėjo atgimimas. Knygoje autorius aptaria įvairias temas: kiną, sportą, vaistus, hobius, bendravimą, ir net detaliai aprašo tarybinių žmonių tipus.
Į knygos „Antroji evangelija pagal Užkalnį“ pristatymą atvyko būrys jo gerbėjų. Viso renginio metu ant sienos buvo rodomos senos, sovietinius laikus primenančios nuotraukos. Autorius drauge su diskusiją vedusiu žurnalistu Aurelijumi Katkevičiumi šmaikščiai juokavo, prisiminė tuo metu dominavusias madas maisto, gėrimų, bendravimo kultūroje, dalijosi taikliomis įžvalgomis apie gyvenimo realijas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Naują knygą mugėje pristatęs Algimantas Čekuolis pasakojo apie keliones ir seksualumą
„Dauguma Andrių Užkalnį žino kaip labai gerą provokatorių, 90 levelio trolį, kuris internete visus siuntinėja visomis kryptimis. Tačiau ir pirmoje, ir antroje evangelijoje aš pamačiau kitokį, šiltą Užkalnį. Čia net skamba toks vaižgantiškas posakis „kad ir kokie svolačiai tie litovcai, bet aš vis tiek visus juos myliu“, – renginyje kalbėjo A.Katkevičius.
Į tokį pastebėjimą knygos autorius atsakė su šypsena. Pasak jo, net jei daugelyje savo tekstų nevengiama pasišaipymų, tai nereiškia, kad kūryba visuose žanruose turi būti vienoda. „Visuomet skaitytojui sakau, kad rašau dėl jo, noriu, kad kuo daugiau žmonių tas knygas perskaitytų. Tačiau nesiekiu skaitytojo perauklėti“, – sakė A.Užkalnis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Knygą apie Arvydą Sabonį išleidę Radzevičiai atskleidė įdomiausias jo gyvenimo detales
Kita vertus, turint tokį tikslą, jį pasiekti galima. Rašydamas savo pirmąją knygą apie Angliją jis stengėsi, kad kuo daugiau lietuvių iš arčiau pažintų anglus. Panašiai ir su abiem evangelijomis. A.Užkalnis prasitarė sulaukęs ne vieno jaunosios kartos atstovo klausimo, į kurį jam teko argumentuotai atsakyti, kodėl jaunimui reikia skaityti knygą apie laikus, kurie jiems šiandien neaktualūs. „Atsakau paprastai – tai padės suprasti, kaip gyveno jūsų tėvai. O tuo pačiu geriau suprasti, kas jūs esate šiandien“, – sakė knygos autorius.
Vakaro diskusijoje A.Katkevičius iškėlė klausimą: „Kodėl Lietuvoje nėra humoro, o yra tik jumoras?“ Atsakydamas į jį A.Užkalnis svarstė, kad humoras – priimtinas tik stipriems žmonėms. Neva tik tokiems, kurie patys savimi pasitiki ir nemato tikslo įrodinėti kitiems, kad nebijo juokauti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Žaliojo tilto skulptūrų likimą gali nulemti vilniečių referendumas
„Anglai nebesinaudoja humoru atsiprašinėdami. Jie juokauja visą laiką, jie neperspėja, kad štai dabar netrukus jie pajuokaus. Tiesiog juokauja. Kuo daugiau mes šaipysimės iš savęs, tuo mums bus geriau. Pavyzdžiui, aš manau, kad Žaliojo tilto skulptūras reikia versti kuo greičiau. Tačiau jeigu mes po dešimt metų jas nuspręstume atstatyti ir tuos balvonus nudažyti spalvotai ir dar, tarkime, apkabinėti neoninėmis žybsinčiomis lemputėmis – tai būtų stipru“, – sakė jis.