Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad elektroninei prekybai 2020-ieji buvo tiesiog tobuli – juk visi žmonės sėdėjo namie, tačiau ne viskas taip paprasta. „Šie metai mums buvo... įdomūs“, – šypteli drabužių mainų ir prekybos platformos „Vinted“ vykdomasis direktorius Mantas MIKUCKAS (36). Sunkmečiu su komanda jis patyrė visko – nuo baugios nežinomybės iki svaigaus pakilimo.
Su kokiomis mintimis jūs įžengėte į 2020-uosius?
Iki tol sparčiai augę, planavome ir toliau augti, imtis naujų rinkų ir didinti darbuotojų skaičių. 2019-uosius „Vinted“ baigė, kaip juokavome, su fejerverkais – pritraukusi 128 milijonus eurų investicijų, įvertinta milijardu eurų ir tapusi vienaragiu. Verslas sekėsi ir galėjo augti net be šių papildomų investicijų, tačiau mes norėjome itin sparčiai plėstis – o kartu lyg pranašai nujautėme bėdą ateityje: juk nebūna, kad ekonomika amžinai augtų be sukrėtimų. Todėl nusprendėme apsidrausti nuo mažai tikėtinos, bet visgi galinčios nutikti bėdos – pasidėti saugumo pagalvę investicijų pavidalu. Pasikalbėjau su investuotojais – jiems ši mintis irgi pasirodė protinga. Taip pritraukėme rekordiškai daug investicijų ir tuos pinigus padėjome į sąskaitą. Nutarėme, kad dabar jau galime ramiai miegoti, nes papildomas rezervas apsaugos nuo netikėtų situacijų. Ironiška: ta situacija nutiko jau 2020-ųjų pradžioje ir paaiškėjo, kad rezervas mums labai pravers.
Kaip jautėtės, kai užklupo virusas?
Ištiko šokas, kaip ir daugelį žmonių. Susidūrėme su baime ir nežinomybe: kiek pavojingas šis virusas, kaip jis išplis, kaip paveiks ekonomiką?.. Susikaupėme ir pasirengėme blogiausiam scenarijui: padėtis bus dramatiška, žmonės užsidarys namuose, o drabužiai juk nėra būtiniausia prekė – daug kas ir metus gali išgyventi nieko naujo nepirkdamas... Prancūzijoje, vienoje didžiausių mūsų rinkų, prasidėjo griežtas karantinas, gyventojams leista išeiti iš namų tik maisto nusipirkti – tikrai ne drabužiai jiems rūpėjo, ir mūsų vartotojų aktyvumas iškart smuko. Buvo etapas, kai didžiosiose rinkose visiškai sustabdėme prekybą – norėjome apsaugoti vartotojus nuo galimų pavojų, nes tuo metu dar trūko informacijos, kaip virusas plinta. Išlikome socialiai atsakingi ir Lietuvoje: dar nebuvo paskelbtas karantinas, bet mes nusprendėme uždaryti savo gražų, ką tik įrengtą biurą ir pradėjome dirbti nuotoliniu būdu, nes taip saugiau mūsų darbuotojams. Juos iškart nuraminome, kad nieko neatleisime ir nemažinsime atlyginimų, nors bendrovės pajamos krinta: juk nėra nieko blogiau, nei grėsmingu metu dar prarasti ir darbą. Atsisakėme visų nebūtinų išlaidų ir nusiteikėme itin sudėtingiems metams.
O tada paaiškėjo, kad viskas ne taip jau blogai?
Praėjo pirmas šokas, valstybės išdėstė aiškesnes taisykles. Visi suprato, kad prekyba internetu nekelia pavojaus, – ir greitai pamatėme, kad aktyvumas mūsų platformoje atsigauna ir net viršija įprastą lygį. Apribojus fizinę prekybą, žmonės ėmė pereiti į elektroninę erdvę, išaugo jų noras parduoti nenaudojamus daiktus – gal dėl to, kad prireikė papildomų pajamų, o gal tiesiog turėjo laiko peržvelgti savo spintas. Taigi vėlyvą pavasarį susidūrėme su visai kitokiu iššūkiu: platformos aktyvumas taip dramatiškai šovė į viršų, kad tapo sudėtinga greitai tvarkyti tiek užsakymų ir reguliuoti logistikos srautus. Taigi šie metai mums buvo vieni intensyviausių: nuo štilio iki neįtikėtino šuolio.
Jie atnešė ir įdomių permainų: pavyzdžiui, išmokome kitaip organizuoti darbą. Iš pradžių jautėme darbuotojų norą kuo greičiau grįžti į biurą, bet pastaroji apklausa parodė, kad pusė žmonių toliau mielai dirbtų iš namų – jie susikūrė tam sąlygas ir džiaugiasi, kad nereikia gaišti laiko transporto spūstyse. Mes tikime mokslo pažanga, viliamės, kad pasitinkant pavasarį situacija pagerės, o vasarą visi drauge džiaugsimės, jog košmaras praėjo, bet abejoju, ar gyvenimas visiškai grįš į buvusias vėžes. Matome, kad vis daugiau žmonių nori dirbti per atstumą, gyventi nebūtinai didmiestyje, o ten, kur miela jų širdžiai. Randasi įdomių tendencijų ir jos gali tapti fundamentaliu pokyčiu. Mus tai įkvepia, nes daugumai kompanijų tai atveria naujų galimybių. Kadangi šiemet labai išaugome, planuojame priimti šimtus naujų darbuotojų – ir suvokiame, kad dalis žmonių gali būti pasamdyti iš bet kurių pasaulio šalių ir dirbti nuotoliniu būdu. Manau, tai naujos eros pradžia.
Nemažai prisidėjote prie kovos su virusu?
Prisidėjome prie įvairių iniciatyvų. Pavasarį skyrėme milijoną eurų įvairiems mokslo institutams – ypač tiems, kurie gavo mažiau valstybės paramos. Rėmėme viruso tyrimus, kad kuo greičiau paaiškėtų, kaip jo saugotis ir kokią vakciną sukurti. Didžiuojuosi Lietuvos technologijų bendruomene – ji greitai susitelkė. Supratome, kad medikai neturi pakankamai apsaugos priemonių, pirkimo procesai vyksta per lėtai, tad organizavome finansinę paramą ir priemonių atgabenimą iš Kinijos. Siuntų skirstymo vietose darbuotojai irgi neturėjo apsaugos priemonių – organizavome ir jų pirkimą. Mums nuoširdžiai rūpi ši situacija: norime būti ne šiaip stebėtojais, o naudinga visuomenės dalimi.⦿