Naujos veiklos pažadinta Nomeda Marčėnaitė atvira – į tuos pačius vandenis ji daugiau gyvenime nenertų

Kaip sugalvojote grįžti į televiziją?

Mane vis kalbino prodiuserė Ugnė Dalinkevičiūtė. Drąsiu mostu pasakiau savo viziją, jai patiko, parašė projektą, jis buvo patvirtintas. Man net į galvą nešovė, kad taip nutiks. Tiksliau sakant, Ugnė ieškojo savo laidai žmogaus ir jai pasirodė, kad tikčiau aš. Paskui pasvaigom kartu, dabar ir srėbsim.

Septyneri metai su pokalbių šou „Nomeda“, paskui – laidos „Tėvai ir vaikai“, „Skanus pokalbis“, „Kitaip. Su Nomeda“, o kur dar vestos „Išsipildymo akcijos“ transliacijos – televizijos dar neatsikandote?

Dabar juk bus ne pokalbių šou, o kultūros laida kultūros kanale. Viskas bent truputį kitaip, temos kitos. Kalbėsiu apie tai, kas man tikrai įdomu.

Koks bus naujasis projektas?

Jei ką nors daryti, tai daryti kitaip. Žinai, kam įdomus pašnekovas yra geologas?

Kam gi?

Kitam geologui. Įprasta meno ar kultūros laida būtų įdomi tik kultūrininkams. Kitiems – nuobodu. Neurologai sako, kad mes išsiskyrėme iš gyvūnijos turbūt tada, kai pradėjome kurti, tad turime nepamiršti, kad tai – labai svarbu. Nors garsiojoje Maslow žmogaus poreikių piramidėje to ir nėra. Stengsiuosi, kad kultūra būtų vartojama – ne sunkiai, ne skaudžiai, o – skaniai, lengvai. Be to, manau, kad kultūra yra kur kas platesnė sąvoka, nei galvojame stereotipiškai: koncertai, parodos, galbūt – didesni renginiai kaip „ArtVilnius“. O man atrodo, kad kultūra, inteligencija – žodžiai, po kuriais turėtų slėptis ir kalbos kultūra, oratorystė, maitinimosi kultūra, kurią išmanantis žmogus ne gydytųsi, o būtų sveikas. Emocijų pažinimas – taip pat kultūra. Manome, kad IQ labai svarbus dalykas, bet dar yra EQ.

Laidos pavadinimą jau turite?

Neseniai visiems savo artimiausiems sugadinau vakarą, prašydama siūlyti būsimos laidos pavadinimus. Jie mane užvertė savo variantais. Galiausiai vienas, susijęs su sportu, pasiūlė: „Fiz-Kultūra“. Pavadinimas labai geras, bet tokiai laidai reikalingas vedėjas, kuris blyksėtų humoro jausmu. Man tai nėra duota (šypteli).

Primąsčiau visokių variantų ir aš. Pavyzdžiui, „Pirkinių sąraše meno nėra“. Galvojau, kad pavadinimas turėtų būti arba labai ilgas, arba labai trumpas ir tikslus. Konceptualiai patiko „Be recepto“. Juk kultūra yra tai, ką gali gauti be recepto, o vartoti – būtina. Bet tas pavadinimas ne itin gražiai atrodo parašytas, o kadangi esu dailininkė, tai man atrodo problema. Kol kas labiausiai linkstu prie pavadinimo „Meno dozė“ arba tiesiog – „Dozė“.

Jis truputį asocijuojasi...

...su narkotikais? Bet juk menas – vienintelis geras „narkotikas“, iš visų įmanomų priklausomybių geriausias. Norėčiau kurti interaktyvią laidą, atsigręžti ir į vadinamuosius provincijos, ne tik sostinės menininkus. Asmeniškai daug jų pažįstu – tai visiškai neprovincialūs, bet vis dar tiesiog nematomi žmonės. Noriu analizuoti kultūros reiškinius, kviestis į laidą neurologą, kad padėtų patyrinėti mūsų smegenis.

Su Ugne norime viską dar ir dar kartą pergalvoti. Jau dabar turime konstrukciją, bet, kadangi yra laiko, ją vis tobuliname.

Pati, suprantu, būsite ne tik laidos veidas, bet ir viena redaktorių?

Iš dalies – taip. Bent jau idėjų generatore būti tikiuosi. Aš, tiesą sakant, kai buvo kuriamos visos mano laidos, kišausi, nes negaliu nesikišti, kai manau, kad tai yra svarbu. Ugnė to iš manęs ir tikisi. Vieną redaktorių jau turime, ieškome antro – gyvo, energingo. Labai noriu, kad laida būtų dinamiška, o ne „miegančių“ kalbančių galvų šou, kad neatrodytų, jog laidos vedėjus ir redaktorius ištiko anemija, todėl jiems skubiai reikia sugirdyti geležies dozę.

Nebaisu, kad vėl visa galva įkrisite į televiziją, – namams, vaikams, draugui Vytui laiko liks?

Tikrai liks. Čia juk eteris – kartą per savaitę, o ne penkis, kaip buvo rodoma „Nomeda“. Jei skaičiuotume išėjimus į eterį, manau, aplenkiau visas labiausiai patyrusias savaitinių laidų vedėjas, daugiausia laiko toje dėžutėje praleidau. Dabar, kai pasirodysiu tik kartą per septynias dienas, noriu tikėtis, kad žmonėms siaubingai nenusibosiu. Be to, jaučiuosi taip pailsėjusi nuo televizinių reikalų, kad, manau, jokios darbinės problemos mano ramiam kūdikiškam miegui nebepakenks. O ir šiaip su metais tapau labiau atsipūtusi.

Pradedate rudenį?

Spalį kartu su MO muziejumi – gražus sutapimas. Filmuoti, aišku, pradėsime anksčiau.