Nauju kūrybiniu keliu pasukęs Česlovas Gabalis: „Nauji muzikiniai iššūkiai leidžia pabėgti nuo rutinos“

Česlovai ir Uno, kaip judu susitikote ir kaip supratote, kad galite kurti kartu? 

Uno: Maždaug 2012–2013 metais susisiekiau su Česlovu, norėdamas patobulinti vokalinius įgūdžius. Susitikdavome labai dažnai, vos ne kasdien. Taip ilgainiui tapome draugais. Ieškojau savo muzikinio skambesio, savo stiliaus, o Česlovas šiame kelyje man labai padėjo. Sutapus požiūriams, gimė pirmoji daina „Laisvas esu“, o vėliau ir visas albumas. 

Česlovas: Mačiau Uno, jaučiau jo potencialią. Paskui viskas įvyko savaime. 

Ką buvote vienas apie kitą girdėję prieš pažintį, kokią nuomonę susidarę apie kito kuriamą muziką? 

Uno: Nemanau, kad Česlovas buvo girdėjęs apie mano muziką (šypteli). Na, o aš, kas be ko, žavėjausi jo sugebėjimais ir atliekamomis dainomis. Viduje jaučiau, kad Česlovo žinios gali būti reikšmingos man kaip atlikėjui, kuris vis dar ieško savęs. 

Česlovas: Prisipažinsiu, kad nebuvau iki tol girdėjęs apie Uno. Bet kai susipažinome ir jis papasakojo apie savo muzikinį kelią, nuveiktus darbus, supratau, kad nėra naujokas muzikos srityje. Uno, ilgą laiką leidote savo kūrinius anonimiškai. 

Ko reikėjo, kad atsiskleistumėte? Ir ką reiškia jūsų sceninis vardas? 

Uno: Savo tapatybės iškart neatskleidžiau, nes tuo metu turėjau ne vieną užsiėmimą. Taip pat norėjosi, kad klausytojai pirmiausia išgirstų ir įvertintų mano dainas. Be to, iki galo pats nebuvau tikras, ar jų skambesys, atlikimas, stilius yra būtent tas, kuris man artimas. Uno slapyvardis atsirado kaip pavadinimo „Dvyniai“ priešybė. Grupę tokiu vardu su broliu įkūrėme dar mokykloje ir su ja iki šiol sėkmingai koncertuojame. Nusprendus kurti solines dainas, nesinorėjo labai nutolti nuo ilgai vystyto muzikinio projekto. Uno man reiškia, kad šiuo muzikiniu keliu nuo šiol eisiu vienas. Ir tą darysiu nenuspėjamai, įdomiai, išskirtinai ir taip būsiu savimi (šypsosi). 

Česlovai, esate legendinės roko grupės „Pelenai“ lyderis, dainuojate roko operose, dabar pristatote albumą su Uno. Ką kūryba skirtingose srityse jums suteikia? Ir ar lengva kurti vaidmenis roko operose?

Dainavimas skirtingose terpėse man leidžia tobulėti. Ir nesvarbu, kad jau daug metų esu scenoje. Nauji muzikiniai iššūkiai leidžia pabėgti nuo rutinos, neužsisėdėti vietoje. O jei dar projektas artimas pačiam, tai iš jo gaunu labai daug teigiamų ir gerų emocijų. Šiuo metu su Uno įrašytas autorinių dainų albumas būtent ir yra toks. Na, o vaidinti roko operose tikrai nėra lengva (šypsosi). Bet, kiek galiu, tiek stengiuosi įgyvendinti visus režisieriaus lūkesčius ir prašymus.

O ar pavyksta, tegul atsako žiūrovai ir klausytojai. Uno, kaip jaučiatės dainuodamas su tokiu patyrusiu scenos vilku?

Ko iš jo mokotės ir kaip jums abiem sekasi susiderinti? Jaučiuosi dviprasmiškai (šypsosi). Kartu ir labai džiaugiuosi, bet kartu ir kirba jauduliukas. Česlovas mane išmokė būti savimi, nesidairyti madų, o daryti tai, kas artima pačiam. Daug derintis nereikėjo, viskas įvyko savaime. Įdomu dar ir tai, kad abu esame ne tik kilę iš Žemaitijos, bet ir gimę tą pačią dieną. Gal dėl to, nors ir skiriamės amžiumi, greitai radome bendrą kalbą, sutapo mūsų kūrybinis mąstymas ir požiūris į muziką. Kurdami kartu norėjome surasti tokį skambesį, kuris būtų savitas, įdomus, naujas ir kitoks nei senesnių, atskirai kiekvieno įrašytų dainų. Tikiuosi, kad tie, kurie klausys mūsų albumo ir ateis į koncertus, šią kūrybą teigiamai įvertins ir ją pamils. Naująjį albumą pristatysime Knygų mugėje, Muzikos salėje, savo stende, vasario 21–24 dienomis. O jo pristatymo koncertai su gyvo garso grupe vyks vasario 28-ąją Vilniuje „Tamstoje“ ir kovo 1-ąją Kaune „Renginių oazėje“.

Česlovai, ką jums reiškia dainuoti duetu su Uno, kaip apibūdintumėte savo santykį su juo scenoje?

Šiuo metu esame geri draugai (šypsosi). O dainavimas su jaunu scenos partneriu man leidžia taip pat būti jaunesniam, kartu galiu pasitikrinti ir savo jėgas, ar dar tos energijos ir šarmo turiu tiek pat, kiek anksčiau (šypsosi). Dainavimas su Uno man reiškia, kad neteks stovėti vietoje, o reikės daugiau pastangų nei įprastai.

Kodėl žengdami muzikos keliu pasirinkote roko stilių, kuo jis išskirtinis?

Uno: Su broliu įkūrę grupę mokyklos laikais iš pradžių grojome roką, vėliau pasidavėme populiariosios muzikos bangai. Įrašę pirmą albumą profesionalioje studijoje tikėjomės greitos šlovės, tačiau, dužus svajonėms, teko toliau kantriai dirbti ir tobulėti. O rokas man yra sielos muzika. Tai muzika bet kokio amžiaus intelektualesniam klausytojui. Ji be ribų. Roką pamilti galima tik tada, kai ieškai kažko gilesnio ir prasmingesnio. Todėl ją priima ne kiekvienas ir ne iš karto.

Česlovas: Aš taip pat mėgau roko muziką nuo mokyklos laikų. Jau tuomet žinojau, kad jis mane sups visą gyvenimą. Nors ir teko, tenka dainuoti įvairiuose projektuose, rokas visada yra šalia manęs. Rokas man yra ta muzika, kuri nepataikauja niekam. Ši muzika yra tokia, kokia yra, tu ją priimi arba ne.

Esate minėję, kad naujajame albume visos dainos įrašytos lietuvių kalba, nes norite parodyti, kad rokas puikiai skamba lietuviškai. Ar tai nebuvo aišku iki šiol?

Tikrai labai norėjome įrašyti visą albumą lietuviškai. Prisipažinsime, kad pusės dainų pirminių versijų tekstai buvo parašyti anglų kalba. Bet mes laikėmės savo idėjos ir tikslo. Norėjome parodyti, kad ir mūsų kalba yra tinkama roko muzikai, kad nereikia taikytis prie tarp muzikantų ir klausytojų vyraujančios nuomonės, jog lietuviškai geriau nedainuoti.

Kiek užmojis įrašyti albumą lietuviškai yra susijęs su Lietuvos šimtmečiu?

Albumą įrašinėjome trejus metus. Specialiai tikrai netaikėme Lietuvos šimtmečiui. Bet kad jau taip išėjo, esame labai laimingi. Klausantis dainos „Gera ten, kur gimei“, kuriai sukurtas ir vaizdo klipas, akivaizdūs jūsų patriotiški jausmai.

Ar laikote save patriotais?

Taip, laikome save patriotais. Iš Lietuvos tikrai niekur nežadame emigruoti, mylime savo kraštą. Klipe ir troškome atskleisti, kad nesvarbu, kokia aplinka mus supa, koks oras, kad ir niūru, darganota, geriausia vis tiek yra ten, kur tavo namai.

Kaip jūsų kūrybinį kelią vertina artimiausi žmonės: draugai, šeima? Ar lieka laiko artimiesiems?

Artimieji nepagaili nei kritikos, nei pagyrų, bet iš esmės visada mus palaiko ir tiki tuo, ką darome. Būna tokių etapų, kai namuose leidžiame labai mažai laiko, nes būname labai užimti, ir dėl to kartais tenka išklausyti jų pastabų, kad trūksta dėmesio, buvimo kartu. Tačiau taip pat jie žino, kad scenos žmonių tokia dalia ir kito pasirinkimo nėra (šypsosi).

Ką veikiate, kai nedainuojate? Kaip pailsite, kokių pomėgių turite?

Uno: Su žmona auginame du sūnelius. Jiems dėmesio tikrai reikia daug, todėl visas laisvas laikas šiuo metu skiriamas vaikams.

Česlovas: Mano hobis dabar yra angliškasis biliardas (snukeris). Žaisdamas jį nusiraminu, pailsiu nuo muzikos, o kartu galiu siekti gerų šio žaidimo rezultatų.

Kaip išgyvenate juodus kūrybos periodus? Ką darote, kai nesiseka? Gal galite pasidalyti patarimais?

Uno: Į nesėkmes stengiuosi reaguoti pozityviai. Visada sau sakau, kad po juodo periodo manęs laukia geresnis projektas ar veikla nei buvusi iki tol, todėl to nesureikšminu. Be to, kiek-viena nesėkmė mane daro dar stipresnį ir atkaklesnį nei iki tol.

Česlovas: Stengiuosi pasimokyti iš klaidų ir kuo greičiau pamiršti viską, kad ateityje nebūtų jokių baimių ir abejonių dėl kitų projektų, jog kažkas vėl nepavyks.

Kokia ateitimi tikite? Kokių svajonių turite?

Uno: Tikiu šviesia ateitimi. Tikiu, kad gyva muzika, atliekama tikrais instrumentais, Lietuvoje gali skambėti ne tik koncertų salėse, bet ir kiekviename restorane, bare, užeigoje ar klube. Norėčiau kas metus ar dvejus išleisti po albumą ir senatvę pasitikti su didele savo dainų fonoteka! O šeimoje tikiuosi dar su žmona sulaukti pagausėjimo, nes namuose vietos dar yra (šypsosi).

Česlovas: Noriu kada nors laimėti snukerio čempionatą Lietuvoje. Taip pat kad roko muzika taptų lygiavertė savo populiarumu kitiems žanrams mūsų šalyje ir kad pagaliau Lietuva laimėtų „Euroviziją“ (šypsosi).