Naujų „Legendų“ viršelio herojai Barbora ir Eduardas Kaniavos: „Kai vyras – karalius, žmona šalia jo – karalienė“
Naujajame žurnalo „Legendos“ numeryje – pokalbiai su šįmet aštuoniasdešimtmetį atšventusiu Eduardu Kaniava ir jo žmona Barbora, Holivudo aktore Ann Jillian, menininko Vytauto Kalinausko gyvenimo drauge Vilija Daugirdaite ir kiti intriguojantys pasakojimai.
Į Vilnių pačioje XIX amžiaus pabaigoje inžinierius Petras Vileišis iš Rusijos atvažiavo su didžiuliu kapitalu – beveik milijonu aukso rublių, o po dešimtmečio užrašų knygelėje brūkštelėjo, kad iškratęs kišenes tesurinko kelias dešimtis kapeikų. Kur išgaravo vieno turtingiausių to meto lietuvių pinigai?
Berlyno archyvuose Lietuvos Nepriklausomybės Aktą aptikęs profesorius Liudas Mažylis po sensacingo savo radinio ne sykį kartojo, kad sėkminga paieška prasidėjo... namuose. Juk jis užaugo ir iki šiol gyvena tarp senelio, legendinio Kauno gydytojo Prano Mažylio, archyvo leidinių ir dokumentų.
Ilzenbergas. Išgirdęs šį pavadinimą, ne vienas lietuvis klausiamai kilsteli antakį – ar tai Lietuvos vietovė? Taip – Rokiškio miestas, jei lygintume su žmogaus amžiumi, buvo vos įkopęs į paauglystę, ėjo šešioliktus metus, kai 1515-aisiais vokiečių riteris Berndtas Kersenbrockas netoliese sumanė įkurti dvarą, kuris dabar garsėja ne tik žavingu prisikėlimu, bet ir galingu biodinaminiu ūkiu.
„Kai vyras – karalius, žmona šalia jo – karalienė“
„Jeigu klausiate, kaip gyvename...“ – sakinį pradeda operos solistas Eduardas Kaniava, o jį užbaigia žmona Barbora Abramavičiūtė-Kaniavienė: „...tai atsakysime – gražiai!“ Ir abu sutartinai juokiasi bei planuoja, kaip dar po metų šoks jau savo auksinėse vestuvėse.
Kai susipažino, abu turėjo šeimas ir po pirmo susitikimo bendrų draugų kompanijoje neatrodė, kad netrukus jų gyvenimai kardinaliai keisis.
„Bet turbūt po kelių savaičių jau buvo aišku: nebegalėsime gyventi vienas be kito“, – interviu pripažįsta maestro. „Abiem tada buvo sunku: jam pakviesti į pasimatymą ištekėjusią moterį, man – eiti į pasimatymą su vedusiu vyru. Bet jausmai buvo tokie stiprūs ir toks aiškus žinojimas, jog tai yra mano žmogus, kad leidome sau peržengti tas ribas“, – atvirai pasakoja jo žmona, dėl šeimos atsisakiusi aktorystės. Ji niekada nesigailėjo dėl savo sprendimo ir apie penkiasdešimt kartu praleistų metų sako: „Tikra tiesa: kai vyras – karalius, žmona šalia jo – karalienė.“
„Holivude yra vietos stiprioms moterims“
Sceninį vardą mažajai aktorei pasiūlė pats Waltas Disney, kai ji buvo vos vienuolikos. Karjera puikiai klostėsi ir suaugus: Ann Jillian kūrybinėje biografijoje – per penkiasdešimt filmų, serialų, miuziklų, trys „Emmy“ nominacijos ir „Auksinio gaublio“ apdovanojimas už vaidmenį biografiniame filme „Ann Jillian istorija“.
Tačiau tik nedaugelis gerbėjų žino, kad tikrasis dailios šešiasdešimt septynerių šviesiaplaukės vardas – Ann Jura Nauseda, arba Ona Jūratė Nausėdaitė. Tik žurnale „Legendos“ – pirmąsyk šį pavasarį tėvų gimtinėje viešėjusios aktorės interviu.
„Mudu net turėjome tokį žodį – dvienatvė“
Vilniuje menininką Vytautą Kalinauską pažinojo visi. Ir dėl įvairiapusės, skirtingas meno sritis apimančios kūrybos, ir dėl išskirtinės elegancijos bei bohemiško gyvenimo būdo. Patraukliam menininko portretui dar daugiau ryškių potėpių suteikė vėlyva meilė – jo gyvenime atsiradusi gimininga siela ir išmintinga moteris – kostiumų dailininkė Vilija Daugirdaitė. Beveik septyniolika metų jie buvo kartu, bet tik paskutiniais Vytauto gyvenimo metais dalijosi bendra buitimi. Jo studija sostinės pakraštyje, Kairėnuose esančiuose Vilijos namuose, vis dar atrodo taip, lyg menininkas kur nors būtų išvykęs trumpam. Šešiolika metų Vytauto nebėra – Vilija gyvena jį prisimindama.
Kur sapnavo Gediminas...
Daugelis net neabejoja, kad Gedimino pilį ir pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, tačiau tai neigdami istorikai purto galvas. Ir skuba patikslinti, jog Vilniaus simboliu tapęs raudonų plytų statinys yra visai ne pilis, o tik gynybinis jos bokštas! Ką mes dabar matome ant kalno? Istorikų atsakymas – sluoksniuotą šimtmečių pyragą – pribloškia.
Sėkmės ir neapykantos istorija
Išradėjo aistra ir verslininko sumanumas. Ryškiausi sporto pasiekimai ir niokojančios karo audros. Šeimos intrigos. Broliška meilė, virtusi aršia konkurencija, o galiausiai – nuoširdžia neapykanta. Viskas susipynė dviejų legendinių koncernų – „Adidas“ ir „Puma“ – istorijoje... Neįtikėtina, bet jų abiejų pradžia – brolių Adolfo ir Rudolfo Dasslerių avalynės fabrike nedideliame Bavarijos miestelyje Hercogenaurache.
Dievo bankininkas
„Bažnyčia valdoma ne vien sveikamarijomis“, – legendine tapusią frazę kažkada žurnalistams ištarė Amerikos lietuvis arkivyskupas Paulius Kazimieras Marcinkus. Jis – turbūt aukščiausias pareigas per visą ilgą Romos katalikų bažnyčios istoriją užėmęs lietuvis: popiežiaus draugas, patarėjas, asmens sargybinis, galiausiai – žmogus, valdęs Šventojo Sosto finansus, ir vienos skandalingiausių Vatikano istorijų, gausių žmogžudysčių ir finansinių aferų, herojus. Jo gyvenimo vingiai įkvėpė garsiojo „Krikštatėvio“ trečiosios dalies autorius sukurti arkivyskupo Gildėjaus herojų.
