Stajerė Vaida ŽŪSINAITĖ-NEKRIOŠIENĖ (32) vasarą lygių neturėjo Lietuvos lengvosios atletikos čempionato keturiose – 10 000 metrų, 5000 metrų, kroso ir pusmaratonio – rungtyse ir laimėjo keturis aukso medalius. Sportininkė įsitikinusi, kad individualus pasirengimas varžyboms karantino sąlygomis išėjo į naudą, o didžiausią įkvėpimą teikė vienų metukų dukrelė Gabija.
„Pandemijos apgultyje didelė laimė vien tai, kad niekas iš artimųjų nenukentėjo dėl koronaviruso ir visi šventes pasitikome sveiki. Panikos ir baimės, kad galiu susirgti, pernelyg nejaučiu, vis dėlto kai internete pamačiau, kaip atrodo koronavirusu persirgusio žmogaus plaučiai, optimizmas, švelniai tariant, prigeso. Nors, tarkime, boksininkas Tadas Tamašauskas, pavasarį užsikrėtęs atrankos varžybose Londone, pasveiko ir tęsia kovas. Tokių atletų yra ir daugiau.
Kai sužinojau, kad Tokijo olimpinės žaidynės perkeliamos į 2021-uosius, apsidžiaugiau ir radau daug motyvacijos dar intensyviau dirbti, nes nušvito viltis įvykdyti olimpinį normatyvą. Be to, treniruotės tapo psichologiškai laisvesnės, nekankina įtampa ir įsiteigtas muštras. Paskelbus karantiną, iš treniruočių stovyklos grįžo Ričardas (Vaidos vyras Ričardas Nekriošius, olimpietis baidarininkas, – red. past.), tad galėjau lanksčiau derinti motinystę ir treniruotes. Neretai su Gabija išvykstu pas tėvus į Alytų ir treniruojuosi tėviškėje, kad sutuoktinis galėtų irkluoti baidarę Galvės ežere. Tai didelis karantino pliusas, o minusas tas, kad buvo dažnai nukeliamos ar atšaukiamos tarptautinės varžybos, ir mano Vokietijoje pasiektas maratono rezultatas, kad ir geriausias per pastaruosius ketverius metus, nėra toks, kokį galbūt būčiau pasiekusi, specialiai jam rengdamasi ir tinkamai per visą sezoną paskirstydama jėgas.
Šį rudenį ir žiemą, kai pandemijos statistika šoktelėjo į viršų ir duris užvėrė sporto salės, pasirengimo kokybė suprastėjo, nes bėgioti tik lauke šaltuoju metų laiku – per maža, kad tinkamai pasirengtum naujam sezonui. Tačiau Ričardas džiaugiasi namų režimu, nes per pirmąją pandemijos bangą turėjo galimybę ir laimę pamatyti, kaip Gabija pradeda vaikščioti, o per antrąją, kai rinktinės nariai išvyko į treniruočių stovyklą Turkijoje, jis liko namuose ir pasirinko individualias treniruotes leduku besidengiančioje Galvėje – kad netektų prieš šventes grįžus izoliuotis ir Kalėdas sutikti be šeimos. Be treniruočių, karantinas man sudarė sąlygas užsiimti rankdarbiais, išmokau kepti kaneles, o Ričardas pamėgo gaminti: jo ruošiami šonkauliukai – neprilygstami.“⦿