Monika, naujoke mados pasaulyje tavęs nepavadinsi, bet senbuve – taip pat. Pagalvoji, kaip čia taip greitai įšokai į populiariausių dizainerių topą?
Mada artima nuo vaikystės, o apsilankiusi drabužių parduotuvėse vis susimąstydavau: kas čia ne taip? Atrodo, ir tas gražu, ir anas, bet štai šitą detalę nuimčiau, o tą pridėčiau, keisčiau konstrukciją ar spalvą. Pirmus metus dirbau tyliai, turėjau įvairiausių baimių, žiūrėjau, kaip į mano kūrybą reaguoja žmonės, tikrinau savo gebėjimus – baigiau tarptautinio verslo vadybos studijas, o tik vėliau – dizainą.
Visus, kurie pradeda ką nors kurti savo, mokoma pirmiausia susidaryti verslo planą, susiskaičiuoti finansus, apskaičiuoti riziką, bet jeigu iš pat pradžių tik ir galvosi apie pelną, nieko nebus. Jaunų žmonių klaida ta, kad visi tuoj pat nori būti direktoriais, o aš neskaičiavau laiko, piešiau eskizus, konstravau naujus siluetus, rinkau audinius, klausiausi klientų nuomonės ir stengiausi viską atlikti kuo geriau. Džiaugiausi matydama grįžtamąjį ryšį, nors tai kartais tebūdavo geras žodis.
Dirbau iš aistros, nes turėjau puikų pavyzdį – savo vyrą.
Dirbau iš aistros, nes turėjau puikų pavyzdį – savo vyrą, kurio pomėgiai kaituoti, čiuožti vandenlente ir snieglente paskatino pirmiausia susikurti palankias sąlygas tuo užsiimti Lietuvoje pačiam, o vėliau pasiūlyti ir kitiems – galiausiai Jonas įkūrė šių rūšių sporto įrangą siūlančias parduotuves ir aplink save subūrė daug ekstremaliojo sporto entuziastų.
Vos pradėjusi kurti neišsikėliau didelių tikslų, nosies neužriečiau ir dabar – su visais bendrauju žemiškai, o meilė darbui yra pagrindinė motyvacija daryti tai, ką darau, – tikrai ne pelnas ar pinigai mane veda į priekį.