Visuomet energija tryškęs Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras BINGELIS (1943–2020) nesulaukė savo 80-mečio – tapo viena pirmųjų žymių COVID-19 pandemijos aukų. Garsėjęs puikiu humoro jausmu, išskirtiniu punktualumu, atsidavimu darbui ir jogai profesorius greičiausiai iki šiol būtų vadovavęs mylimam kolektyvui ir kas rytą, kaip visada, žingsniavęs Laisvės alėja į susitikimą su muzika.
Mardasave, Dzūkijoje, vestuvių kadaise neįsivaizduodavo be populiaraus kaimo muzikanto Jono Bingelio – Petro tėvo, turėjusio apylinkėje didelį autoritetą. Pokario metais Bingelis grodavo ne tik partizanų susibūrimuose – turėdavo palinksminti ir į trobą užsukusius stribus. Kas žino, galbūt vien dėl to išvengė tremties į Sibirą.
Geležinkelio stoties „romantika“
Bingelių namuose dažnai apsigyvendavo koks nors vaikas, kurį tėvai palikdavo, kad išmoktų groti armonika. Stebėdamas ir klausydamasis, kaip tėvelis supažindina šį su muzikos pasauliu, Petras ir pats pradėjo groti. Jeigu vestuvės vykdavo kur nors netoli kaime arba pas giminaičius, jis irgi dalyvaudavo kaip muzikantas. O kartą, kai teta, tėvuko sesuo Emilija, trylikametį Petrą nusivežė į Dainų šventę Šiauliuose, berniukas, pamatęs koncerto dirigentą, taip juo susižavėjo, kad iškart pareiškė: „Ir aš kada nors stovėsiu jo vietoje!“
Svajojęs mokytis konservatorijoje, pirmaisiais metais Petras neįstojo – pritrūko rimtesnio muzikinio pasirengimo, nepadėjo net vestuvių muzikanto įgūdžiai. Tuomet ir vėl pagelbėjo teta Emilija: pasiėmė sūnėną į Šiaulius ir ten jis