29-erių Kotryna Baranauskaitė (Kotryna Bass) daugeliui gerai žinoma, kaip Beatos Tiškevič bendražygė, projekto „Nebegėda“, peraugusio į elektroninį verslą bendraįkūrėja. Tiesa, tai ne vienintelės Kotrynos pareigos: ji taip pat yra tinklaraštininkė, mokymų autorė ir puslapių dizaino agentūros „KOBA“ įkūrėja. Visgi, tarp gausos pareigybių ir atsakomybių, viena svarbiausių jų – motinystė.
Kotryna, esate ne vieno elektroninio verslo įkūrėja. Ar visada save įsivaizdavote būtent tokioje pozicijoje?
Taip, visuomet jaučiau, kad verslumas man. Tiesa, nesitikėjau, kad pradėti savo verslą ir jį išauginti bus gana paprasta. Anksčiau galvojau, kad verslo kūrimas – tai senų dėdžių reikalas, dabar suprantu, kad viskas daug paprasčiau. Būtent dėlto šią žinią skleidžiu ir savo socialiniuose tinkluose bei mokymuose.
Savo tinklaraštį pradėjau dar studijuodama žiniasklaidą. Tuo metu gyvenau Didžiojoje Britanijoje, kur tinklaraščiai jau išgyveno savo aukso amžių. Jau tada supratau, kad virtualus savęs ir savo žinių pateikimas yra be galo svarbu ir poreikis internetiniams verslams ateityje tik augs.
Vis dar atsiranda vyrų, norinčių pamokyti, kaip geriau tą verslą kurti. Vyrų, kurie patys verslo niekada nėra kūrę, bet kažkodėl mano, kad žino, kaip tai daryti geriau.
Kokia buvo jūsų, kaip jaunosios verslininkės pradžia?
2012 metais gyvendama Didžiojoje Britanijoje ir besiruošdama vykti mokytis į Amsterdamą susikūriau tinklaraštį, norėdama dalytis savo kelionių bei asmeninėmis patirtimis. Kaip ir daugelis, iš pradžių į tai žiūrėjau kaip į hobį, bet nepraėjus net pusmečiui sugebėjau savo veiklą monetizuoti ir paversti darbu. Neradusi man patinkančių tinklaraščio išvaizdos šablonų, pradėjau savarankiškai rūpintis ir savo internetinio puslapio įvaizdžiu, susikūriau savo identitetą. Netrukus į mane ėmė kreiptis ir kiti tinklaraštininkai, norintys paversti savo hobį verslu. Taip viskas ir užsisuko (šypsosi).
Ar kada nors jautėte diskriminaciją dėl to, kad esate verslininkė moteris?
Mano artima aplinka mane labai palaiko ir niekada nejaučiau joje diskriminacijos. Visgi, „auginant“ projektus vis dar atsiranda vyrų, norinčių pamokyti, kaip geriau tą verslą kurti. Vyrų, kurie patys verslo niekada nėra kūrę, bet kažkodėl mano, kad žino, kaip tai daryti geriau. Šios situacijos mane išmuša iš vėžių. Visada noriai konsultuojuosi su kolegomis, nepaisant jų lyties, bet toks pamokymų brukimas yra mažų mažiausiai netoleruotinas ir neturėtų egzistuoti.
Per kelis „Nebegėdos“ egzistavimo metus jau pastebėjome didelį pokytį mūsų visuomenėje.
„Nebegėdos“ parduotuvės veikla Lietuvoje padarė tam tikrą revoliuciją, prie kurios prisidėjote ir jūs. Kaip kilo idėja prekiauti moterims (o vėliau ir vyrams) imtymiai sveikatai skirtais produktais?
Kai prieš kelis metus į mane kreipėsi mano partnerė Beata Tiškevič su idėja sukurti Lietuvoje seksualinės sveikatos prekinį ženklą – nieko nežinojau apie šią sritį. Žinojau, kaip sukurti ir užtvirtinti verslą internete, bet sekso prekių industrija buvo man nauja. Prisidėjus prie „Nebegėdos“, supratau, kad Lietuvoje neturime nei vienos sekso prekių parduotuvės, kuriai rūpėtų moterų poreikiai, vis dar nedrąsiai kalbame apie tai, kad moterys irgi masturbuojasi, begėdiškai mėgaujasi seksu ir turi aiškių poreikių. Mes norėjome tai pakeisti ir per kelis „Nebegėdos“ egzistavimo metus jau pastebėjome didelį pokytį mūsų visuomenėje.
Esate atsakinga už „Nebegėdos“ parduotuvės veiklą, naujų produktų paieškas. Ar tai sudėtingas procesas?
Šiuo metu jau turime komandą, kuri man padeda, tad procesas daugiau smagus, nei sudėtingas. Puikiai išmanome prekinius ženklus, artimai bendraujame su prekinių ženklų atstovais, žinome savo klientų poreikius, o tai palengvina darbo procesą.
Kokia buvo jūsų asmeninė pozicija prieš prisijungiant prie „Nebegėdos“? Galbūt jau tada nebijojote kalbėti apie seksą, santykius ir kitus intymius dalykus drąsiai ir garsiai?
Aš esu gana laisvas žmogus, man šios temos niekada nebuvo didelis tabu. Iš savo aplinkos irgi reikalauju atvirų pokalbių, gebėjimo matyti kiekvieną situaciją skirtingais kampais. Žinoma, ir namuose nuolat atvirai ir daug kalbamės apie santykius, esame linkę spręsti savo nesutarimus, o ne su jais susitaikyti. Netikim, kad santykiai ar šeima turi būti kuriami pagal kažkieno sugalvotą formulę.
Esate ne tik verslininkė, bet ir mama. Kaip sekasi suderinti motinystę su karjera?
Kai turi veiklą, kurią myli – viskas susidėlioja savaime. Manau, kad viską yra įmanoma suderinti. Nesistengiu būti nepakartojama visur, paprašau pagalbos, turiu stiprią komandą, aiškiai suprantame tėvystės atsakomybes ir su antrąja puse. Žinau, kad verslumas yra mano kelias, o šeima tai supranta ir palaiko.
Kaip manote, kodėl moterys, ypatingai Lietuvoje, yra mažiau linkusios į verslumą? Ką joms patartumėte?
Moterys kuria daug puikių projektų, bet dažnai joms trūksta pasitikėjimo. Juk dar neseniai girdėdavome, kad vyro pareiga išlaikyti šeimą, moters pareiga – rūpintis namais. Tačiau toks požiūris jau yra atgyvena, laikas atsibusti!
Reikia tiesiog imti ir pradėti, nėra jokio kito kelio. Visi mes bijom, visi iki vieno. Vienintelis skirtumas, kad vieni iš mūsų bijo ir daro, o kiti bijo ir nedaro. Tik mums patiems nuspręsti, kuriai grupei norime priklausyti... (šypsosi).
