Nebijok senti! Kokių privalumų dovanoja bėgantys metai?

Tačiau šiandien kalbėsime ne apie išvaizdą, o apie tai, kad gyvenimas – nuostabi kelionė ir nereikia bijoti leistis į pačius keisčiausius jo kampelius, įvertinti nesėkmes, išmokti pamokas...  Ir apskritai – dovanoti tiek sau, tiek aplinkiniams pozityvumą. Kokias pamokas dovanoja skriejantis laikas?

• Suvokiate, kad buvimas teisiu nebūtinai yra privalumas. Jaunystėje galėjote kovoti už savo tiesą iki pamėlynavimo ir ginčytis su didžiausia aistra. Senatvėje išmokstama klausytis, stebėti aplinką, praplėsti akiratį, keisti požiūrį. Tampate žymiai laisvesni, o tuo pačiu ir gyvybingesni, dinamiškesni.
• Išmokstate neteisti, nekritikuoti. Kodėl žmonės taip mėgsta smerkti kitus ir nuolatos kartoti, kad jie nieku gyvu taip nepasielgtų? Gyvenimas kartais taip viską sustato į vietas, kad belieka tik prikąsti liežuvį ir nuleisti akis. Bėgantys metai šiuo atveju irgi suteikia privalumų, kadangi patyrę ir išgyvenę, stebėję įvairias situacijas jūs išmokstate suvokti savo atsakomybę prieš kitus – kada verta patylėti, o kada atvirai pasakyti savo nuomonę. Tačiau šiuo atveju visada reikia prisiminti, kad nuomonė – tai ne aksioma ir ne faktas. Būkite kuo atviresni visam pasauliui ir tam, ko jis moko, – tolerancijos.
• Norėti „daug“ tampa menkiausia būtinybe. Išmokstate nebūti prisirišę prie daiktų ir labiau vertinate laisvę ir potyrius. Vakarietiška aruodų pozicija ir noras kaupti pamažėle išgaruoja kaip dūmas. Nauja sofa? Naujas televizorius? Drabužiai? Materialūs daiktai niekada nesuteiks tiek laimės, kiek mylimo žmogaus apkabinimas arba seno draugo skambutis.
• Sprendimus priimate drąsiai ir pasitikėdami savimi. Ak, amžius išties nepakartojamas... Išmintis ateina su laiku, mūsų išgyventa patirtis tampa puikiai išmokta pamoka, užplūsta ramybė, kadangi darosi aišku, kada verta rizikuoti, o kada išlikti ramybės pozicijoje. Viskas susidėlioja taip, kaip mes tikimės, be didelių nemalonių staigmenų.
• Vaikai tampa draugais. Mažėja atotrūkis tarp jūsų ir atžalų, todėl įgyjate naujų emocijų socialiniame gyvenime. Galite aptarti tai, apie ką anksčiau neišdrįsdavote kalbėtis, pasidalinti savo pastebėjimais ir patirtimi, kuri bus priimta visai kitaip nei paauglystėje. Dažniausiai suaugę vaikai įvertina savo klaidas ir mielai atsigręžia į savo gimdytojus, kuriems nori padėkoti už suteiktas pamokas.
• Suprantate, kad kitiems nereikia patarimų. Visi mes labai gerai žinome, kaip patarti kitiems, tačiau patys, atsidūrę vienoje ar kitoje situacijoje ir gavę neprašytą pasiūlymą, kaip elgtis, susierziname iki kojų pirštų galiukų. O štai su amžiumi ateina suvokimas, kad prireikus patarimo, galima kreiptis be jokio drovumo.
• Raukšlės – ne pasaulio pabaiga. Nepasiduokite visuotiniam plastinių operacijų bumui tam, kad taptumėte tobuli. Žinoma, tai kiekvieno žmogaus apsisprendimas, tačiau raukšlėse slypi visas jūsų gyvenimas ir emocijos, todėl vertėtų į jas žvelgti pagarbiai ir oriai. Raukšlėse galime pamatyti skirtingiausias gyvenimo kelionės istorijas, tad kam dėl to nerimauti?
• Vis labiau gerbiate tėvus... Nes žinome, kaip sugebėdavome juos išvaryti iš proto su savo kiaulystėmis. Kai mūsų pačių vaikai atkartoja mūsų klaidas, labai greitai įlendame į savų gimdytojų kailį. Sendami įvertiname jų kantrybę, patarimus ir suteiktas gyvenimiškas pamokas.
• Nesirūpinate, ką apie mus pagalvos kiti. Kodėl tiek daug reikšmės teikiame kitų nuomonei? Geriausiai save pažįstate tik jūs patys ir negalite būti atsakingi už kitų žmonių galvoje styrančius stereotipus. Neverta stengtis pakeisti jų mąstysenos ar požiūrio į jus. Kai tai suprasite, gyvenimas taps kur kas lengvesnis, ir širdį vis mažiau skaudins apkalbos ir neteisingi žodžiai. Bėgant metams žmonės atsipalaiduoja ir džiaugiasi spontaniškais dalykais – išgyvena antrąjį pakilimą. Tad numokite ranka į pikčiurnas, tegu ir toliau jie verda savo sultyse.
• Esate dėkingi už tai, kad senstate. Kaip žinote, gyvenimas ne kiekvienam maloningas, ir daugelis šį pasaulį palieka gerokai anksčiau, nei jų sruogos nusidažo sidabro spalva. Gera jausti, kad galite kvėpuoti, užuosti rasotą žolę, matyti augančius anūkus, semti visą gėrį, kurį jums dovanoja likimas. Be to, tikroji senatvė daugeliui įsirėžia tik veiduose, kadangi viduje amžinai trykšta jaunatviškumo ir aistros vulkanas, pagardintas patirtimi... Įvertinkite tai protingai!