Neeilines B.Schatzo ir S.Bako asmenybes kūryba įprasminęs prof. R.Inčirauskas: „Tai užkabina širdį. Pažinkite ir paaukite kartu“

Iš Lietuvos kilusiam garsiam žydų skulptoriui ir tapytojui skirtą parodą pamatyti rekomenduoja ir VDA Telšių fakulteto profesorius Romualdas Inčirauskas, kuris buvo apdovanotas už B.Schatzo atminimui nukaldintą bronzos medalį „Baruchas Zalmanas Schatzas“. Jis taip pat prisidėjo prie kito žymaus žydų kilmės menininko – Samuelio Bako – atminimui sukurto pažintinio turo, kurio atkarpas žymi profesoriaus sukurti mažosios plastikos darbai.

Boriso Schatzo (1866-1932) kūrybinis kelias prasidėjo Lietuvoje: gimęs Varniuose, jis mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Vėliau B.Schatzas dešimtmetį gyveno Bulgarijoje, kur kūrė ir dėstė Karališkojoje menų akademijoje, taip pat tapo vienu pirmosios dailės mokyklos Bulgarijoje įkūrėju, vadovavo jos skulptūros skyriui.

Sulaukęs keturiasdešimties išvyko į Jeruzalę. Čia 1906 m. jis įkūrė Becalel dailės mokyklą, šiandien veikiančią kaip Becalel dailės ir dizaino akademija. Schatzas buvo svajotojas, siekęs  mene išreikštomis idėjomis skatinti tautos sąmoningumą ir prisidėti prie nepriklausomos žydų valstybės įkūrimo.

Jo asmenybė didelį įspūdį padarė ir VDA Telšių fakulteto profesoriui, skulptoriui Romualdui Inčirauskui, kuris buvo apdvovanotas už B.Schatzo atminimui nukaldintą bronzos medalį „Baruchas Zalmanas Schatzas“. Vykdant šį projektą Lietuvoje, Bulgarijoje ir Izraelyje buvo surengtos meno stovyklos, kuriose dalyvavo 38 dailininkai iš Lietuvos, Bulgarijos, Izraelio, Lenkijos ir Ukrainos, kūrę medalius B.Schatzo asmenybei ir nuopelnams įamžinti.

Galima sakyti, kad R.Inčirauskas, kaip ir B.Schatzas naudoja tą pačią kūrybos techniką, tad VDA skulptoriai, įskaitant prof.Romualdą, tarsi sugrąžino B.Schatzo techniką į Lietuvą.

„Gyvenu Telšiuose, apie 30 kilometrų nuo tos vienos, kur jis gimė. Žinojau, kad toks menininkas buvo, tačiau viskas link rimtesnės pažinties su jo kūryba ir asmenybe pasisuko tik tada, kai buvau pakviestas dalyvauti jo atminimui skirtoje medalių parodoje.

Mes, medalių kūrėjai per parodas ir kitus panašius renginius susitinkame, bendraujame, tad per vieną iš Telšiuose vykusių medalikos stovyklų narys iš Tel Avivo pasiūlė įdomią idėją – sudalyvauti tarptautiniame medalių konkurse, skirtame netoli manęs kadais gyvenusiam žymiam žydų menininkui B.Schatzui. Taip nutiko, kad šį tarptautinį konkursą aš ir laimėjau“, – šypteli prof. R.Inčirauskas.

Medalius jau daugiau kaip 40 metų kuriantis skulptorius pasakoja, kad kurti šį kūrinį jam visada – didelis kūrybinis malonumas.

„Medalis – svarbi mano kūrybos dalis. Jis – kaip atminties, pagarbos ženklas, tarsi mažas paminklas istorijai, asmenybei ar laikotarpiui. Pamenu, 2005-aisiais Tel Avive buvo tarptautinis medalių konkursas, skirtas H.Ch.Anderseno 200-osioms gimimo metinėms paminėti, – iš 75 autorių mano darbas buvo paskelbtas geriausiu. Pasigyriau (šypsosi). Tiesiog noriu pasakyti, kad medalių kūryba man – itin prie širdies, o kas daroma iš širdies, tai paprastai būna gerai įvertinta“, – sako pašnekovas.

R.Inčirauskas teigia, kad kurti medalį tokios įdomios asmenybės atminimui buvo tikra garbė ir malonus iššūkis, o paties menininko kūrybą jis ragina pamatyti vis dar veikiančioje jau minėtoje parodoje: jos eksponatai atvežti net iš Schatzų namų Jeruzalėje. Juvelyrinės atminimo plaketės, paties menininko komentarais papildyti medaliai, sunkiasvoriai bareljefai, autentiškos senųjų Varnių ir Becalelio mokyklos fotografijos –  parodoje „Boris Schatz: Izraelio meno tėvas iš Varnių“ galima bent trumpam prisiliesti prie įdomios asmenybės kūrybinio kelio.

„B.Schatzo kūryba man artima ir įdomi. Jis pats yra pasaulinė įžymybė, jo vykdyta kūrybinė veikla buvo įdomi ir vertinga, o kai suprantu, kad jis kažkada gyveno Lietuvoje, čia pat, norisi, kad daugiau lietuvių susipažintų ir su jo asmenybe, ir su darbais“, – sako profesorius.

Jis pasakoja, kad žydų istorija jį tiek sudominusi, kad 2004-aisiais parašė ir gavo paramą projektui, skirtam žydų bendruomenės atminimui. „Telz“ pavadintas kūrinių ciklas – nuolatinės Vilniaus Gaono žydų muziejaus ekspozicijos dalis. Metalo plastikos objektų paroda „Telz“, skirta Telšių mieste gyvenusiai žydų bendruomenei bei garsiajai Telšių ješivai – rabinų mokyklai atminti.

„Mano santykis su žydų istorija ėjo vis stipryn – tarsi būčiau pajutęs kažkokią pareigą tai skleisti, lyg pats padaręs atradimą ir norintis juo pasidalinti. Įsivaizduokite, Telšiuose kadais buvo pasaulinio garso aukštoji rabinų mokykla ješiva! Gyvenau Telšiuose ir, pasirodo, nežinojau tiek daug įdomių dalykų apie žydų kultūrą ir istoriją. Pats esu krikščionis, o žydų tauta neišvengiamai siejama ir su krikščionybe, būta labai iškilių asmenybių. Vienu žodžiu, pradėjus domėtis, atsirado vis daugiau ir su tuo susijusių kūrybinių idėjų“, – sako R.Inčirauskas.

Ir tai – tikra tiesa. Balandžio pabaigoje Vilniuje pristatytas virtualus pažintinis turas, kurį įkvėpė žymaus litvakų dailininko Samuelio Bako gyvenimo istorija.

Maršrutas „Samuelio Bako keliu“ suteikia galimybę pasivaikščioti po Vilniaus miesto vietas ir išgirsti apie jaunojo dailininko išgyvenimus nacistinės Vokietijos okupuotame Vilniuje.

Keturias pažintinio turo maršruto stoteles žymi prof. R.Inčirausko sukurti meniniai ženklai – mažosios metalo plastikos kūriniai. Kiekvienoje stotelėje nuskaičius QR kodą, bus girdima berniuko lūpomis pasakojama istorija, paremta dailininko knyga „Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai“.

„Prisipažinsiu, kad kai mane pakvietė dalyvauti šiame projekte, apie šį menininką beveik nieko nežinojau. Reikėjo reljefinės kompozicijos, tad aš tam puikiai tikau. Taigi pradėjau domėtis apie menininko vaikystę, sužinau, kaip jis su motina slapstėsi... Jo istorija užkabino širdį. Darkart įsitikinau – žmonėms reikia daugiau domėtis, susipažinti su įdomiomis asmenybėmis, nes tokiu būdu paaugame ir mes patys“, – neabejoja prof. R.Inčirauskas.

Samuelis Bakas gimė 1933 m. Vilniuje,  buvo įkalintas Vilniaus gete, HPK darbo stovykloje, slapstėsi Benediktinių vienuolyne Vilniuje. Nuo 1945 m. perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje, 1948 m. išvyko į Izraelį, vėliau gyveno Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje. Meninį išsilavinimą įgijo Becalelio meno mokykloje Jeruzalėje ir L’Ecole des Beaux Arts dailės mokykloje Paryžiuje. 1993 m. dailininkas įsikūrė Vestone, Masačiusetso valstijoje JAV.

S.Bakas personalines parodas rengė JAV, Izraelio ir Europos didmiesčių galerijose ir muziejuose. Apie dailininką yra išleista 12 knygų, o taip pat ir jo paties memuarai „Nutapyta žodžiais”. 2017 m. Vilniuje atidarytas Samuelio Bako muziejus kaip Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys, o S.Bakui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio titulas, 2018 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžius. 2019 m. Hiustono Holokausto muziejuje (Teksasas, JAV) atidaryta S.Bako galerija ir mokymo centras.

S.Bakas dirbo prie litografijų serijos, kurias kūrė nuo litografinių akmenų, priklausiusių B.Schatzui, kuriam taip pat priklausė ir pats presas, su kuriuo S.Bakas spausdino litografijas. Įdomu tai, kad Bakas mokėsi Becalelio mokykloje, Izraelyje.