„Dabar taip norėčiau pabūti karantine – vienas ar su šeima, su draugais! Nes kai visi sėdėjo namuose, aš turėjau nekasdienių reikalų. Daugelis jau grįžo į darbus, o aš kaip tik noriu ilsėtis. Ir vėl mano galimybės nesutampa su realybe“, – juokiasi drabužių dizaineris Robertas KALINKINAS (31).
Pavasarį, kai daugelis užsisklendė namuose, tu, kaip pats tai įvardijai, išėjai į frontą – siūti medikams kaukių...
Kai paskelbė karantiną, sunerimau, kaip bus verslui: juk tokios situacijos niekada nebuvo, vadovėliuose tai neaprašyta, niekas nežino, kaip elgtis. Rūpesčių buvo daug. Iš pradžių galvojome kaukes siūti ir pardavinėti internetu. Tačiau greitai supratome, kad jei tai daryti galime verslo labui, vadinasi, galime ir padėti tiems, kam jų labiausiai reikia. Kadangi tai buvo valstybinio lygio problema, sukūrėme grupę „Pagalba medikams“ ir pradėjome gydytojams siūti kaukes, chalatus, kombinezonus. Kaukių iškarpas dalijome net kariškiams – iki šiol man tai atrodo neįtikėtina...
Prie manęs prisidėjo kolegės iš mados industrijos. Mūsų produktai buvo labai paprasti, tik nepaprastos sąlygos jiems pagaminti. Karantino pradžioje sąlygos buvo tikrai sudėtingos.
Tu visada toks – greitai reaguojantis, gebantis organizuoti, sutelkiantis žmones?
Suburti, įkvėpti žmones dirbti dėl vieno tikslo – stiprioji mano savybė. Visada pavyksta atlikti pirmą šuolį, kol dar niekas tuo netiki. Kai kas sakė, kad su savo kaukėmis padarysime daugiau žalos negu naudos. Tačiau dirbome atsakingai, konsultavomės su Kauno technologijos universitetu, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų ministerijomis, Vilniaus savivaldybe, Krizių centru. Pats skambinau į dešimtis ligoninių. Telefonas nuo apkrovos net perdegė. Man teko būti siuvykloje Nemenčinėje, kuri netrukus tapo koronaviruso židiniu. Tie žmonės buvo mūsų partneriai. Ne kartą teko tikrintis, ar pats nesu užsikrėtęs. Per tuos mėnesius buvo visko...