Rugsėjo 1-ąją paslaptingiausios italų rašytojos Elenos FERRANTE gerbėjai šventė: pagaliau buvo galima griebti naująją knygą „Melagingas suaugusiųjų gyvenimas“. Ilgai laukta pasaulinė premjera įvyko, tačiau stebuklas – ne. Kūrėjos asmenybę vis dar gaubia paslaptis – kas ji? O gal – jis ar jie? Kokios jėgos sugebėjo sukurti Ferrante fenomeną?
Žurnalo „Time“ 2016-aisiais į įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką įtraukta Elena Ferrante – viena mįslingiausių rašytojų. Nuo pat debiutinio, 1992 metais išleisto, romano „Pražūtinga meilė“ tikroji jos tapatybė kruopščiai slepiama, teigiama, kad skaitytojams neturi rūpėti asmeninis rašytojo gyvenimas, viską pasako knygos. Be abejo, tai dar labiau kursto gerbėjų susidomėjimą Ferrante kūryba ir asmenybe. Naujajai knygai dar nė nepasirodžius, skaitytojai ir kritikai nekantravo ją įvertinti, o gerbėjai diskutavo, ar rašytojai (slapyvardis ir knygų siužetai, kurie dėl įtaigumo atrodo sukurti žmogaus, turinčio panašios gyvenimo patirties, tarsi sufleruoja, kad tai turėtų būti moteris) pavyks pralenkti pačiai save: keturių jos „Neapolietiškos sagos“ – ciklo apie dviejų moterų, užaugusių skurdžiame Neapolio kvartale, draugystę – romanų pasaulyje parduota daugiau nei 14 milijonų egzempliorių. Ferrante kūriniai virsta serialais ir filmais. Ne išimtis ir naujoji knyga – teisę ekranizuoti „Melagingą suaugusiųjų gyvenimą“ jau įsigijo „Netflix“.
Atrodo, naujoji Ferrante knyga taip pat „pasmerkta“ bent finansinei sėkmei: „Melagingas suaugusiųjų gyvenimas“ jau parduotas 25-ių pasaulio šalių leidykloms, aštuonios iš jų autorei sumokėjo šešiaženklius honorarus. Gimtojoje rašytojos Italijoje romanas pasirodė pernai lapkritį ir iš karto tapo bestseleriu.
Elenos Ferrante nuotraukų nėra, o į interviu klausimus ji (o gal jis ar jie) atsako tik raštu. Knygos „Melagingas suaugusiųjų gyvenimas“ vertėjų ir literatūros apžvalgininkų klausimai buvo sudėti į vieną didelį interviu. Žurnalui „Žmonės“ vieninteliam Lietuvoje suteikta galimybė jį publikuoti. Savo skaitytojams išrinkome įdomiausius klausimus.