Ar gali būti banalesnė tema už maudomuką – ypač vidurvasarį? Nors aiškintis jo mados tendencijas – bergždžias darbas: vis tiek jų vengiame, jei dizainerių idėjos trukdo jaustis gražiai ir saugiai. O ir patys kūrėjai neskuba verstis per galvą, labiau orientuojasi į klasiką. Nes maudomukai visada priklausė rizikos grupei ir kiekvienas naujadaras buvo vertinamas įtariai.
Moterys maudymosi kostiumėlius renkasi racionaliai, pasverdamos visus „taip“ ir „ne“. Veikia savisaugos instinktai. Pirma, maudomukas yra įdėmiai stebimas ir tyrinėjamas daiktas, nes jį paprastai vilkime ten, kur spiečiasi daug akylų poilsiautojų.
Antra, šis drabužėlis – arčiausiai kūno, todėl strimgalviais rinktis madingą modelį gali tik paauglės ar gražuolės, neabejojančios savo tobulumu. Bet ir jos ieško ne madingos prekės, o jų poreikius tenkinančio varianto: tarkim, kiek pasiaurinančio taliją, tinkančio prie akių, draugo glaudžių, peizažo.