Neigiamų emocijų įtaka sveikatai bei patarimai, padėsiantys jų atsikratyti
Emocijos yra svarbi mūsų gyvenimo sudedamoji dalis: kasdien kiekvienam iš mūsų tenka susidurti tiek su teigiamomis, tiek su neigiamomis emocijomis. Teigiamos emocijos ne tik leidžia jaustis laimingais ir sukuria gerus, gražius santykius su artimaisiais, bet ir saugo nuo daugelio ligų.
Nuo ilgalaikių neigiamų emocijų pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies ritmas, gali sutrikti virškinimo ir nervų sistemos veikla. Jeigu žmogui nepavyksta atsikratyti blogų emocijų, jis pradeda blogai miegoti, sutrinka jo apetitas ir darbingumas. Norėdami išvengti ligų, privalote kovoti su ilgalaikėmis neigiamomis emocijomis.
Liūdesys
Kai žmogus liūdi, organizme sumažėja hormonų serotonino ir dopamino kiekis. Serotoninas – tai geros nuotaikos ir laimės hormonas, o dopaminas yra atsakingas už žmogaus pasitenkinimą, jo darbingumą ir motyvaciją. Trauka prie saldaus maisto – pirmas požymis, kad trūksta serotonino. Ilgą laiką trunkantis liūdesys lėtina medžiagų apykaitą ir žmogus praranda apetitą. Kūnas „įjungia“ energijos taupymo režimą, sutrinka skrandžio veikla, gali pradėti skaudėti nugarą, o vėliau sumažėja lytinis potraukis ir apskritai bet koks gyvenimo džiaugsmas.
Ką daryti?
Du pagrindiniai vaistai esant ilgalaikiam liūdesiui – saulės šviesa ir sportas. Taip pat puikus pagalbininkas yra triptofanas – amino rūgštis, kurios organizmas negamina, todėl būtina ją gauti su maistu. Iš triptofano organizmas pasigamina gerai nuotaikai būtiną serotoniną. Bananų ir pieno kokteilis – tikra triptofano bomba. Taip pat triptofano gausu sūryje ir makaronuose. Beje, atsiminkite paprastą taisyklę: „Viskas, kas nutinka, tik į gera.“ Būkite optimistiški, jeigu jūs negalite pakeisti situacijos – pakeiskite požiūrį į ją.
Pyktis
Pykčio stiprumas gali skirtis – nuo paprasto susierzinimo iki įniršio ar net neapykantos. Kai pykstame, padidėja andrenalino ir kortizolio kiekis kraujyje. Kai gresia koks nors pavojus, šie hormonai paruošia organizmą gynybai. Tačiau esant nuolatiniam, ilgalaikiam pykčiui, padažnėja širdies plakimas, pakyla kraujospūdis. Todėl žmonės, kurie savyje sulaiko pyktį, rizikuoja patirti širdies smūgį ar insultą.
Ką daryti?
Nuolatinis, chroniškas pavydas „apdovanoja“ depresija ir antsvoriu, o moterims sukelia menstruacinio ciklo sutrikimus.
Jeigu dėl ko nors susierzinote ir jaučiate, kad pyktis pradeda greitai kilti, padarykite tokį pratimą: įkvėpkite, 5 sekundėms sulaikykite kvėpavimą ir lėtai iškvėpkite. Darykite tai tol, kol pajausite, kad raumenys atsipalaiduoja, o smegenyse pradeda „šviesėti“. Na, o jeigu leidžia sąlygos, paleiskite į sieną pagalvę – dažnai tai irgi padeda. Jaučiate nuoskaudą praeities įvykiams? Atleiskite savo skriaudėjams, palinkėkite jiems sėkmės ir išlaisvinkite save nuo negatyvo.
Taip pat skaitykite: Labiausiai atstumiantis elgesys: ką darome ne taip ir kaip galėtume pasikeisti
Pavydas
Jaučiant nuolatinį pavydą, smegenys išskiria noradrenaliną – streso ir įtūžio hormoną. Šis hormonas kitaip vadinamas „kovoti arba bėgti“ hormonu: nedideli šio hormono kiekiai paruošia organizmą veiksmui ir gynybai. Tačiau dideli šio hormono kiekiai paverčia žmogų abejinga, blaiviai nesugebančia mąstyti asmenybe. Nuolatinis, chroniškas pavydas „apdovanoja“ depresija ir antsvoriu, o moterims sukelia menstruacinio ciklo sutrikimus. Be to, anot psichologų, pavydas gali sukelti ir fizines kančias, nes pavydo metu smegenyse aktyvuojasi sritys, atsakingos už fizinį skausmą.
Ką daryti?
Lyginti save su kitais yra natūralu, tačiau atminkite – visada bus žmonių, kurie bus geresni, gražesni, turtingesni už jus. Taigi, pirma, ką turite padaryti, – suvokti, kad pavydas yra beprasmis, gyvenimą griaunantis dalykas, nes jis nepadės gauti to, ko trokštate. Nustokite save lyginti su kitais. Turite išmokti lyginti save tik su savimi, augti ir tobulėti. Verčiau nustokite pavydėję ir prisiimkite atsakomybę už SAVO gyvenimą. Imkitės konkrečių veiksmų, kurie užpildys jūsų gyvenimą ir padės gauti tai, ko trokštate.
Baimė
Baimė – tai natūrali žmogaus reakcija, kuri paruošia kūną atremti grėsmę. Kai žmogus jaučia baimę, širdis pradeda smarkiai plakti, išsiplečia akių vyzdžiai, kraujyje padaugėja adrenalino, jis labai greitai suplūsta į raumenis ir paruošia kūną gynybai. Baimės jausmas padėjo išlikti žmonijai milijonus metų, tačiau jeigu tai yra nuolatinė būsena, baimė sutrikdo įprastinę viso organizmo veiklą. Nuolatinė baimė – tai tiesiausias kelias į skrandžio opą, gastritą, virškinimo problemas ar netgi anoreksiją.
Taip pat skaitykite: Sociofobija: kaip atpažinti simptomus ir sau padėti
Ką daryti?
Baimių sąrašas yra begalinis: vieni bijo aukščio ar vandens, kiti bijo prarasti meilę, artimą žmogų ar darbą. Jeigu jūsų sąmonė nuolat grįžta į kokią nors baimę, privalote ją nugalėti. Pirma, nelaikykite baimės ir nerimo savyje, pasidalinkite savo baimėmis su žmonėmis, kuriais pasitikite. Gal kiti turi panašių baimių ir galėtų jums ką nors patarti?
Antra, savo kalboje vartokite teigiamus žodžius, pavyzdžiui, užuot sakę „aš negaliu“, sakykite, „aš galiu, man pavyks“. Ištarti žodžiai turi milžinišką įtaką mūsų pasąmonei. Nuolatinis skundimasis ir savęs nuvertinimas sukelia ilgalaikį nerimą.
Trečia, dažniau save palepinkite, suvalgykite plytelę šokolado ar sukrimskite saują riešutų. Juose gausu magnio, kuris ramina nervus ir atpalaiduoja.