Neįprastos Aistės ir Saimono vestuvės Pamaryje: vietoj altoriaus – venterinė valtis, o kunigą pakeitė jaunųjų tėčiai

Portalui Žmonės.lt Aistė pasakoja, kad visą savo vaikystę ji praleido Rusnėje, nuolat apsupta vandens. Tad natūralu, kad vestuves jiedu su Saimonu nusprendė švęsti ten, kur augo jie patys.

„Kurdami savo vestuves labai klausėm savo širdžių. Mums labai svarbios mūsų šeimos ir kraštas, kuriame abu užaugom. Pamario kraštas yra magiškas, niekur kitur nenorėjome tuoktis. Ryte, tiesiog išlipę iš lovos ir atsigėrę kavos, nuvažiavom į civilinės metrikacijos biurą padėti oficialių parašų. Norėjome, kad artimiausi žmonės būtų mūsų santuokos ceremonijos dalis, dėl to ją vedė mūsų tėčiai Kęstutis Laukevičius ir Audrius Stasytis“, – Žmonės.lt kalbėjo Aistė.

Fotogalerija:

O poros vestuvių šventėje netrūko tradicinių detalių:

„Labai pasisekė, kad švęsti galėjome mano tėvų sodyboje Rusnėje, kur jie gyvena ir paprastai priima Pamario krašto turistus. Viskas sukosi apie namus ir ką turėjome namuose ar kieme. Stalus dengėme nertomis, austomis staltiesėlėmis, kurias radom prapurtę močiučių, krikšto mamų spintas, moliniais ąsočiais ir mano mamos užaugintomis vazoninėmis gėlėmis.“

Įdomu tai, kad atiduoti Aistės rankos Saimonui, ją iki laivo atlydėjo du jos broliai, laivų kapitonai.

„Turiu du brolius Vykintą ir Domantą, abu yra laivo kapitonai. Palaikome tikrai šiltus santykius, be galo branginu juos abu. Kadangi tėvams patikėjom vesti tuoktuvių ceremoniją, iki laivo mane ir atlydėjo abu broliai. Brolių apsuptyje jaučiausi itin saugiai ir ramiai. Visi Laukevičių vyrai, pradedant tėčiu ir tęsiant broliais, mielai dalinasi savo žiniomis apie laivus ir niekada negaili patarimų“, – kalba ji.

Tiesa, pirma idėja aukso žiedus sumainyti buvo laive – visgi porai šio plano įgyvendinti nepavyko.

„Labai norėjom su laivu išplauti į marias ir ten susituokti, deja, dėl stipraus vėjo, kuris nerimo visą dieną, buvo priimtas sprendimas likti krante. Ceremonija įvyko laive „Dreverna“, Kintų uoste“, – šyptelėjo moteris.

Senoviniai laivai – Aistės aistra nuo pat mažų dienų. Tad ir vestuvių dieną įsiamžinti ant vandens porai, atrodo, tiesiog buvo neišvengiama.

„Šie laivai be galo brangūs man. Praleista visa vaikystė, paauglystė ir toliau puoselėjamas santykis. Turint tiek daug gražių prisiminimų su šiais laivais, norėjosi dar vieną sukurti.

Kol kas planų dėl medaus mėnesio neturime, bet vanduo, manau, bus tikrai neatsiejama dalis“, – neslėpė pašnekovė.

Nors pora susižadėjo dar 2023-iųjų gegužę, vestuves jie suplanavo per maždaug pusmetį.

„Manau, kad ganėtinai greitai suplanavome vestuves. Po naujų metų nusprendėme, kad šią vasarą norime tuoktis. Viskas praėjo be didesnių iššūkių, nes mums padėjo mūsų puikūs draugai Laura Vagonė ir Eimantas Palubinskas, vestuvių planavimas – jų kasdienybė. Jie mūsų šventę tikrai pavertė magiška.

Didelių iššūkių neturėjome, vienintelis dalykas, kuris galėjo sumaišyti kortas, tai oras, bet net ir jis pasitaikė tikrai puikus!“ – neslėpė ji.

Lemtinga pažintis ir laivai

Aistė ir Saimonas susipažino dar 2014-aisiais, Rusnės festivalyje. Tuomet jiedu dar mokėsi mokykloje, tačiau užsimezgusi pažintis nenutrūko.

„Po tos 2014-ųjų vasaros aš pradėjau mokytis toje pačioje gimnazijoje kaip ir Saimonas. Aš buvau 9-oje, jis – 12 klasėje, tada tik ir prasilenkdavome mokyklos koridoriuose. Mūsų keliai vėl susikirto 2018 metais ir vėlgi tame pačiame Rusnės festivalyje, na, ir po to jau nebesiskyrėme“, – šyptelėjo A.Laukevičiūtė.

Senoviniai laivai – viena iš Aistės aistrų, kurią ji perėmė iš šeimos narių. Žvejybines valtis statė jos tėtis, broliai, tad susipažinusi su mylimuoju, moteris laivų „manija“ užkrėtė ir jį.

„Mano tėtis Kęstutis, kai man buvo 4 metukai, pasistatė tradicinę venterinę valtį „Rusnietis“, nuo to laiko visas vasaras praleisdavome su šiuo laivu. Įsitraukė visa šeima: mano vyriausiasis brolis Vykintas pasistatė savo venterinę valtį „Rusnietė“, kitas brolis Domantas vadovauja Nacionalinės ekspedicijos laivui „Vytautas Didysis“, taigi aš, tik susipažinusi su Saimonu, iš karto ir jį įtraukiau į šią veiklą“, – pasakojo Aistė.

Tokie senoviniai laivai – dalis Rusnės salos istorijos. Dėl to pašnekovė neslepia jaučianti norą jų neapleisti bei puoselėti senąsias tradicijas.

„Tai mūsų krašto laivai. Padeda lengviau pajusti, kaip gyveno mūsų protėviai, kokios buvo tradicijos, kaip gimdavo istorijos apie vandenį. O Saimonas turi daugiau patirties su naujesniais laivais. Jam tenka dažniau paburiuoti įvairiuose pasaulio kampeliuose“, – tikina ji.

Tiesa, istoriniai laivai neretai pasirodo ir regatose – juos kasmet galima išvysti ir populiarioje lietuviškoje šventėje.

„Su tradiciniais istoriniais laivais kiekvieną vasarą prieš Jūros šventę turime savo regatą „Burpilis“, joje susirenka visi senoviniai tradiciniai laivai ir varžosi mariose su burėmis. Vėliau savaitgalį dalyvaujame Jūros šventėje, kur vyksta „Dangės flotilė“, joje pristatomi istoriniai tradiciniai laivai ir jų istorija“, – teigia moteris.

Plaukti į atvirą jūrą kartais gali būti tikras iššūkis – niekada negali žinoti, ar staiga neprasidės audra, ar niekas nelūš ir pan. Paklausta apie įvykius, nutikusius atviroje jūroje, Aistė patikina, kad jų buvo itin daug.

„Visus patirtus nuotykius mariose aprašyti reikėtų atskiro straipsnio. Bet tikrai yra buvę visko: naktiniai plaukimai, dideli vėjai ir bangos, trūkusios virvės, žmogus už borto.

Saimonas pastaraisiais metais vis daugiau nuotykių renkasi jūroje arba vandenyne“, – neslepia pašnekovė.