Neištikimybė ir vyrų tipai: kaip elgtis žmonai?
Dauguma mūsų linkusios į gyvenimą žvelgti pro rožinius akinius ir, pasitaikius progai, pareikšti draugėms, kad mūsų išrinktasis „ne toks“. Jis – unikalus: kitų moterų net nepastebi, todėl ir po jų sijonais net prašomas nelįstų. Kurgi ne...
Ištikimų vyrų gamtoje nerasta. (Yra tik sučiupti ir nesučiupti nusikaltimo vietoje, prisipažinę ar neprisipažinę). Ir čia niekuo dėta meilė savo moteriai ar sugebėjimas atsispirti pagundoms. Ne. Visa paslaptis – vyrų psichologijoje. Kad jums būtų lengviau atpažinti saviškį svetimautoją, suskirstėme vyrus į tipus.
Pavargęs mačo
Jo įvaizdis. Jis įsitikinęs, kad yra toks žavus, kad panos turi šniūrais kristi po jo kojomis. Kad palaikytų tokią reputaciją, jis domisi visomis – nuo paauglių iki uošvės draugių. Jam net nesvarbus rezultatas – svarbus pats gundymo procesas pagal tą patį scenarijų: gėlės, komplimentai, vynas, skundai dėl jo nesuprantančios žmonos (ar draugės). Pavargęs mačo beveik visada vedęs, dažnai – jau ne pirmą kartą, tad sukelia nereikalingų iliuzijų katytėms, svajojančioms tapti ketvirtosiomis jo žmonomis. Bet tai dažniausiai neišsipildo, nes vyriškis, susukęs galvą vienai, tuoj pat puola prie kitos.
Jo tikrasis veidas. Jam jau ne aštuoniolika, taigi tas veidas jau apsiglamžęs, pilvukas nudribęs, po akimis – maišai. Vakarais jam gelia sąnarius ir ėdą rėmenį, jis dažnai užparpia prie televizoriaus, sapnuodamas, kaip septyniolikmetės krenta po kojomis. Prabudęs suvokia, kad tai tik sapnas, bet trokšta sustabdyti laiką ir savo paauglišku elgesiu tampo nervus sutuoktinei.
Ką su juo daryti žmonai. Užmerkti gražias savo akis, užsikimšti ausis ir dėtis, kad nieko ypatingo nevyksta. Nes ne jūsų jėgoms pakeisti situaciją. Neverta plūstis, verkti, bandyti atvesti puolusį angelą į doros kelią. Nepadės. Bet ramiai nusiteikusių moteriškių tokie vyrai nemeta, jas gerbia ir vertina. O ar ilgai jos su tokiais tempia – jau kitas klausimas.
Vyras po padu
Jo įvaizdis. Švariai nugramdytais skruostais, tvarkingas, gurgždantis, apžiūrėtas ir apšokinėtas. Šnekus, kartais – hiperaktyvus. Kelia prieštaringus jausmus: kartais gailestį, kartais susižavėjimą. Primena kaprizingą berniuką – norisi jį apkamšyti pledu, duoti nosinę išsišnypšti nosį ir įgrūsti į burną saldainį – kad tylėtų.
Jo tikrasis veidas. Klauso žmonos kaip anksčiau – mamos. Liepė grįžti laiku – grįš. Liepė niekur neiti – neis. Liepė ją lydėti į baletą – lydės. Jis įpratęs klausyti komandų, taigi jei kur nuklysta be žmonos, tuoj puola prie pirmos pasitaikiusios moteriškės – nes taip jam saugiau šitame beprotiškai nesaugiame pasaulyje. Tad gudruolei lapei jį suvystyti – vieni niekai. Paguos, paglostys galvelę ir netyčia į lovą įsivers. O čia jau tyko problemos – toks vyriškis kaprizingas, reiklus ir linkęs į sadizmą, mat nesąmoningai nori atkeršyti už pažeminimą visai moterų giminei, esą atėmusiai jam pasirinkimo laisvę.
Ką su juo daryti žmonai. Ogi bėgti nuo jo, kur akys veda. Jei, aišku, nekenčiate nuo hipertrofuoto motinystės instinkto. Džiaukitės, kad jis nuėjo į kairę. Gal nebegrįš? Tegul kita perima jo globą ir rūpybą – jums jau gana.
Senstantis vilkas
Jo įvaizdis. Galantiškas. Visada paduos paltą, palaikys už alkūnės ir gaus bilietus visur, kur panorėsite. Ir, aišku, niekada neleis susimokėti kavinėje. Pajėgus nešioti jus ant rankų, raškyti žvaigždes ir pakylėti iki dangaus. Deja, jis seniai ir beviltiškai susituokęs, bet apie žmoną atsiliepia kaip apie šventąją (juk sakėme – galantiškas), bet visada priduria, kad meilės versmė jai jau išseko.
Jo tikrasis veidas. Moteris jis vaikosi todėl, kad bijo, mirtinai bijo senatvės, be to, turi seksualinių problemų. Todėl vis ieško naujų aukų, kad galėtų pasitikrinti, ar dar smėlis nebyra, ar dar ką nors gali suveikti su žavia nepažįstamąja. Žmona jį jau pažįsta kaip nuluptą, o naujai sutiktai damai jis dar gali pasirodyti it koks užsilikęs karžygis ant žirgo.
Ką su juo daryti žmonai. Nukreipti pas specialistus. Aišku, jis net sau nenori prisipažinti, kad prasti reikalai su erekcija, bet jį įtikinti nueiti pas gydytojus vis dėlto įmanoma, tuo labiau, kad medicina jau taip pažengusi, kad tokios bėdos išgydomos mikliai.
Netašytas milžinas
Jo įvaizdis. Iki tol jis buvo ištikimas. Čia jam esą pirmas kartas – taip jis sako iš ryto atsibudęs ne savo lovoje ir daužydamas kaktą į jos kraštą. Jam norsisi išpažinti savo baisiąją nuodėmę žmonai, kunigui ir bičiuliams. Netašytas milžinas – kietas kaip uola, mažakalbis, pasiruošęs skirtis su žmona ir vesti naują partnerę kitą dieną po skyrybų.
Jo tikrasis veidas. Iš profilio jis panašus į Tarzaną, o išauklėtas kaip Mauglis. Tad yra šventai įsitikinęs, kad geriausias vyriškas aromatas – natūralus prakaito kvapas, o nagus tvarkosi tik metroseksualai. Jis paprastas, aiškus ir suprantamas vos į jį pažvelgus.
Ką su juo daryti žmonai. Grasinti, kad persipjausite venas, mėtyti į sieną porcelianą ir rėkti taip, kad langai drebėtų. Visi vyrai – dideli vaikai, bet šitas – dar kūdikis. Net negrabi jūsų vaidyba su svogūnų ištrauktomis ašaromis bus suprasta kaip tikra kančia. Ir jei jam pasakysite, kad be jo nė dienos neišgyvensite, jis patikės. Mes tą bjaurią šeimos ardytoją ir nuleidęs galvytę grįš į žmonos glėbį. Ir išbus jame iki naujo ciklo – kokius penkerius metus.
Paprastasis lovelasas
Jo įvaizdis. Jis aiškina, kad niekam nieko nežadėjo ir apskritai jis iš prigimties – poligamiškas. Na, jis žavus, meilus, įkvepiantis. Iš pirmo žvilgsnio – nuostabiausias pasaulyje vyras. Lovoje jis – dievas, viešumoje – vakarėlių liūtas, o namie – ūkiškas vyras.
Jo tikrasis veidas. Beveik sutampantis su įvaizdžiu. Na, beveik idealus vyras.
Ką su juo daryti žmonai. Nieko. Jis niekada nesijaučia vedęs, nors faktai sako ką kita. Bet taip būna retai – jis pagaliau išsiskiria ir gyvena vienas, nes nori numirti vienišas ir nebijo, kad jį apgrauš Elzaso aviganis.