Neištikimybė užprogramuota mūsų prigimtyje?
„Meilė prasideda tuo, kad žmogus apgaudinėja pats save, o baigiasi tuo, kad apgaudinėja kitą“, – yra pasakęs garsus rašytojas O. Wilde‘as. Ko gero, būtent taip ir prasideda neištikimybė. Jei sunkiai gebame būti ištikimi patys sau, ką kalbėti apie kitus. Jei viskas taip paprasta, regis, neištikimybė neturėtų būti problema. Tik... kodėl ją patyrus taip skauda širdį?...
Ištikimybę laužo ne tik vyrai...
Kad jau pradėjome nuo pradžių, galbūt pirmiausiai reikėtų pagvildenti neištikimybės prigimtį. Iš kur randasi tas nelemtas poreikis apgaudinėti žmogų, kuriam prisiekei, kad būsi ištikimas, mylėsi ir gerbsi „iki grabo lentos?“
Remiantis natūralistų požiūriu, neištikimybė yra logiškai paaiškinamas dalykas. Gamtoje daugelio rūšių patinai (nepamirškite vyrai tam tikra prasme – taip pat patinai) yra kur kas labiau linkę į poligamiją nei patelės. Visa tai susiję su instinktu daugintis, t. y. kuo daugiau patelių apvaisina, tuo yra galingesnis. Taigi poreikis turėti daug partnerių lyg ir nulemtas gamtos. Na... gyvūnų pasaulyje galbūt viskas ir yra taip paprasta. Bet mes – žmonės, mąstančios būtybės, vadovaujamės ne vien instinktais, turime ir tam tikrų moralės principų, mus su partneriu saisto emociniai niuansai ir pan.. Deja, neretai tik formalūs. Kaip sakoma, uždraustas vaisius visada saldesnis.
Tiesa, reikėtų pridurti, kad vien vyrų neištikimybe kaltinti nederėtų. Juk šiame procese dalyvauja du asmenys – vyras ir moteris (bent jau tradiciškai). Taip, taip, nevaidinkime šventų. Daugelis moterų taip pat patyliukais laužo moralės principus. Ir tikrai ne visos jos yra meilės išsiilgusios vienišės. Ne viena turi ir vyrą, ir šeimą. Ar bent jau širdies draugą.
Prieš kelerius metus Didžiosios Britanijos mokslininkai, atlikę genetinius tyrimus, atskleidė skandalingą dalyką: iš penkių tūkstančių tyrime dalyvavusių Anglijos silpnosios lyties atstovių net 11 proc. turi vaikų ne nuo to vyro, kuris yra laikomas oficialiu jų tėvu. Išeitų, kad kas devintas vaikas yra neištikimybės vaisius... Dar įdomiau tai, kad to nežinojo ir pačios motinos. Dauguma jų sutiko dalyvauti mokslininkų pasiūlytame tiriamajame seanse. Paaiškėjo, kad beveik visi tie vaikai gimė po vienkarčio nuotykio ar trumpos silpnumo akimirkos.
Tyrimą atlikę mokslininkai priėjo prie išvados, jog ne tik vyrai, bet ir moterys turi neištikimybės geną. Skirtumas tik tas, kad vyrų pasąmonėje jis veikia intensyviau, o moterų dažniausiai „įsijungia“ ovuliacijos dienomis. Ar šie mokslo įrodyti faktai reiškia, kad esame pasmerkti maudytis nuodėmių liūne? Žinoma, ne! Amerikos Mičigano universiteto psichologų tyrimas rodo, kad polinkis į neištikimybę tiesiogiai susijęs su žmogaus intelekto koeficientu. Kuo žmogaus intelektas žemesnis, kuo mažiau jis rūpinasi dvasinėmis vertybėmis ir akiračio plėtimu, tuo labiau suaktyvėja jo seksualiniai poreikiai. Svetimavimas jam – tarsi vienintelis būdas įrodyti savo vertę bei patenkinti savo ego.
Vis dėlto nuogąstauti neverta, bent jau intelektu besirūpinantiems žmonėms. Kitaip tariant, ne visi vyrai yra kiaulės ir ne visos moterys – kekšės. Jei žmogus yra gana sąmoningas ir jaučiasi atsakingas už savo veiksmus, jis kuo puikiausiai gali sutramdyti primityviosios prigimties šauksmą. Aišku, jei to nori. Bet... tai jau kitas klausimas.
Šiek tiek statistikos
Na, ir kas, kad mokslininkai byloja, jog polinkį į neištikimybę turi tiek vyrai, tiek moterys. Nuo senų senovės visuomenėje nusistovėjo požiūris, kad stipriajai lyčiai leistina daugiau. Kitaip tariant, vedusiam vyrui turėti meilužių – savotiška garbė, o moterims – didžiulis nuopuolis. Viduramžiais tokias nusidėjėles užmėtydavo akmenimis. O dar prisiminkime skaistybės diržus, kuriais į ilgesnę kelionę išvykstantys vyrai surakindavo moterų tarpkojį...
Dar ir šiais laikais kai kuriose šalyse laikomasi tam tikrų papročių. Tarkim, kai kuriuose musulmoniškuose kraštuose vyrai turi teisę turėti kelias žmonas. Vyriškoji poligamija čia yra priimtina ir net sveikintina, o jų moterys apkaltinamos neištikimybe netgi tada, kai matant svetimam vyrui pakelia veidą gaubiančią skraistę. Laimė, gyvename liberaliame pasaulyje, kur ištikimybė tėra mūsų pačių sąžinės reikalas. Tiesa, statistika ir čia byloja ne mūsų naudai. Lietuvoje moterų yra daugiau. Prieš kelerius metus atliktais socialiniais duomenimis, tūkstančiui vyrų tenka apie tūkstantis aštuoniolika moterų. Kita vertus, skaičiai pagal amžiaus tarpsnius atskleidžia įdomų dalyką. Vidutiniškai 104 naujagimiams berniukams tenka 100 mergaičių. Maždaug iki 35-erių metų amžiaus vyrų ir moterų skaičius tampa apylygis, o nuo 36-erių ima mažėti. Vienam septyniasdešimtmečiui tenka 2–3 tokio amžiaus moterys.
Regis, vyrai su amžiumi tampa deficitu. Nenuostabu, kad jų šansai pasukti į kairę yra kur kas geresni nei moterų. Ir visgi statistika lieka statistika. Psichologiniai dalykai kur kas svarbesni, nes skaudžiai paliečia ne tik patį svetimautoją, bet ir visą jo šeimą. Skyrybų statistika rodo, kad neištikimybė viena dažnesnių šeimos iširimo priežasčių.
Svarbiausia, kad šiuo klausimu ir patarti ką nors sunku. Tik nuo jūsų pačių priklausys, kaip reaguosite į partnerio neištikimybę. Tik jūs patys galite nuspręsti, kur garsiajame sakinyje „Bausti negalima atleisti“ dėti kablelį. Pridursime tik tiek – atleisti visada sunkiau nei pasmerkti. Aišku, daug lemia ir konkrečios aplinkybės. Labai dažnai vyrų nuklydimų istorijos būna visai paprastos, o motyvai banalūs. Per daug alkoholio, minutė euforijos, ir viskas. Išsisklaidžius hormonų kerams, stiprus kaip mūras ir, rodos, kuo stabiliausios psichikos vyras, žiūrėk, tik bejėgiškai skėsčioja rankomis: „Nesuprantu, kaip čia nutiko. Truputį išgėriau, užsimiršau...“ Deja, jau post factum.
Jo neištikimybės ženklai
Daugelis moterų tvirtina, intuityviai nujaučiančios, kad vyras turi įsitaisęs meilužę ar šiaip buvo nuklydęs „į kairę“. Be abejo, jų lūpomis gali byloti ir liguistas pavydas ar paranojiškas nepasitikėjimas. Bet, sakoma, moterų intuicija meluoja nedažnai. Tai patvirtino ir specialią kelių tūkstančių moterų apklausą atlikę Amerikos psichologai. Pasak jų, apie 45 proc. silpnosios lyties įtarimų dėl partnerio neištikimybės pasitvirtino visu 100 procentų. Taip pat respondenčių buvo paklausta, iš kokių ženklų jos nusprendė, kad vyras svetimauja. Populiariausi atpažinimo kriterijai buvo tokie.
♦ Tapo išsiblaškęs ir nedėmesingas, nustojo norėti sekso.
♦ Pradėjo atsainiai žiūrėti į buitį, vaikų auklėjimą ir pan.
♦ Ėmė uoliau rūpintis savo išvaizda.
♦ Vėliau grįžta namo, nors iš darbo išeina įprastu laiku. Vis ieško dingsčių, kad galėtų išeiti vienas. Paklaustas, kur buvo, negali tiksliai atsakyti, sutrinka arba kažką nerišliai murma.
♦ Namo grįžta kitokios nei įprastai nuotaikos. Linksmas ir atsipalaidavęs.
♦ Tiesiog juntama, kad kažkas yra ne taip kaip visada.
♦ Draugė (giminaitė, pažįstama) pastebėjo jį su kita moterimi. Paklaustas, kas ji tokia, labai sutriko ir negalėjo tiksliai atsakyti.
♦ Matyti, kaip su kažkuo susirašinėja elektroniniu paštu (telefonu), vos prieini artyn, tuoj pat išjungia.