Neįtikėtina kojų netekusių Robertos ir Edvardo meilės istorija
Jei ne prieš trejus metus įvykę nelaimingi atsitikimai, kardinaliai pakeitę dviejų jaunų vilniečių gyvenimą, vargu ar jie kada būtų susitikę ir tapę pora. Beveik tuo pačiu metu, tačiau skirtingose šalyse, per šiurpias nelaimes Roberta ir Edvardas neteko kojų. Tačiau skaudi patirtis jų nesužlugdė, o tik sustiprino ir suteikė galimybę ta stiprybe dalintis su kitais.
„Jeigu galėtume laiką atsukti atgal ir susigrąžinti sveikas kojas, bet nežinotume, kaip būtų toliau susiklostę mūsų gyvenimai, nekeistume viso to, ką gavome mainais už nelaimę”, – šį vakarą . LRT TELEVIZIJOS laidos „Gyvenimas“ kūrėjams prisipažins reabilitacijos ligoninėje atsitiktinai susipažinusi ir savo ateitį vienas su kitu susiejusi pora.
Roberta, norėdama pabėgti nuo užklupusios rutinos, su drauge išvyko į Rodo salą Graikijoje. Lietuvės įsidarbino animatorėmis vietiniame viešbutyje, kur nuo ryto iki vakaro rengė pasirodymus ir linksmino turistus.
Svetur dirbti buvo sunku, o laikas slinko lėtai. Merginos jau skaičiavo paskutinius mėnesius iki darbo sezono pabaigos ir kelionės namo. Tačiau visus planus sugriovė viena išvyka į naktinį klubą. Norėdamos paguosti draugę dėl nesusiklosčiusių santykiu su vaikinu, jos visą naktį smagiai prašoko, o paryčiais prie jų prisijungė tame pačiame viešbutyje dirbę vaikinai. Jie pasisūlė merginas namo pavėžinti savo motoroleriais.
Apsidžiaugusios, kad nereikės leisti pinigų taksi, draugės netruko įsitaisyti vairuotojams už nugarų. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad šis sprendimas Robertos gyvenimą pakeitė negrįžtamai. Lietuvę vežęs vaikinas norėjo jai padaryti įspūdį ir parodyti, kaip drąsiai jaučiasi kelyje lenkdamas mašinas. Greitis buvo didžiulis. Nors mergina kelis kartus prašė važiuoti lėčiau, vairuotojas ir toliau manevravo nepaisydamas vingiuotų Rodo kelių. Nelaimė buvo čia pat. Aplenkęs paskutinį automobilį, vyras nebespėjo saugiai sugrįžti į savo eismo juostą. Per susidūrimą su priešpriešais atvažiuojančiu sunkvežimiu Robertai teko didžiausias smūgis, po jo neteko sąmonės. Kai atsipeikėjo, nesuprato, kas vyksta.
„Bandau stotis ir pamatau, kad nebeturiu ant ko, nes koją nutraukė vietoje. Mano koja gulėjo toliau kartu su basute”, – tragiškos nakties prisiminimais dalinasi Roberta Orlauskaitė.
Nelaimės kaltininkas nenukentėjo. Tačiau supratęs, kokia atsakomybė jo laukia, iš krauju aplaistytos avarijos vietos tiesiog paspruko. Mergina liko be pėdos.
Beveik tuo pačiu metu iššūkius, ekstremalų sportą, vakarėlius mėgstantis Edvardas laiką leido Gran Kanarijoje. Ten devynis mėnesius žmones vėžino galingais sportiniais automobiliais. Greičio mėgėją jau kelias savaites persekiojo nelaimės nuojauta. Vyras buvo įsitikinęs, jei kas negero nutiks, tai tik kelyje. Bet tragedija tykojo iš pirmo žvilgsnio nepavojingoje vietoje. Eidamas namo vaikinas nutarė sutrumpinti kelią ir perlipti tvorą. Jam belipant slystelėjo koja ir metalinis tvoros strypas pervėrė kelio arteriją. Vaikinas liko be kojos.
Tiek Robertai, tiek Edvardui teko pratintis prie pakitusio kūno, susitaikyti su tuo, kad tokie, kaip anksčiau, niekada nebebus. Tačiau šiandien jie jodinėja žirgais, važinėja motoroleriu, turi gerus darbus, augina asiliuką ir kuria ateities planus.
