Neįtikėtina Lauryno istorija: nuo servetėlių skaičiavimo skalbykloje, iki sodų, priklausančių garsenybėms

Tuomet vilnietis net neįsivaizdavo, kokios didelės vidinės transformacijos iš jo pareikalaus gyvenimas užsienyje. Praėjus trylikai metų neliko nei dredų, nei baimių, nei kamavusio lietuviško drovumo. Šiandien Laurynas gali papasakoti, kaip pradėjus karjerą nuo paprasčiausio servetėlių skaičiavimo skalbykloje tapti klestinčio verslo savininku. Lietuvis rūpinasi tokių Holivudo įžymybių kaip aktorė Siena Miller sodais, plėtoja šimtais tūkstančių svarų vertinamus projektus miesto centre ir planuoja savo kompaniją išauginti iki apželdinimo lyderės visame Vakarų Londone per artimiausius penkerius metus.

Gyvenimo pradžia – ne rožėmis klota

„Į Londoną nusprendžiau išsikraustyti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji buvo ta, kad Jungtinėje Karalystėje norėjau studijuoti, antroji – sveikata. Gydytojai nustatė atopinį dermatitą ir patarė pakeisti klimato zoną“, – pasakojo Laurynas. Medikai buvo teisūs. Pakeitus gyvenamąją vietą odos būklė pasitaisė.

Jungtinė Karalystė dvidešimtmetį pasitiko nesvetingai. Griuvo ne vienas Lauryno planas, vaikiną buvo apėmusi juoda neviltis. „Dar Lietuvoje su pažįstamu buvau sutaręs dėl darbo ir gyvenamosios vietos Ekseteryje, ten su buvusia žmona ir turėjome važiuoti. Tačiau atvykus niekas nekėlė ragelio. Kad ir kiek skambinome, draugas, su kuriuo sutarėme ir dėl darbo, ir dėl gyvenamosios vietos, neatsiliepė. Buvo labai liūdna, kai galų gale supratome, kad neturime kur važiuoti“, ­– ramiai jau istorija tapusius nuotykius prisiminė vyras.

Po tikrų kantrybės išbandymų Lauryną aplankė sėkmė – greitosiomis pavyko susirasti daugiau pažįstamų, kurie buvo įsikūrę Rytų Londone esančiame skvote. Pas juos jauna pora ir pajudėjo. Taip prasidėjo pirmieji metai Londone.

Prieš gerą dešimtmetį Anglijoje skvotai buvo itin populiarūs tarp apsukresnių, sunkiai galą su galu suduriančių, meniškų idėjų turinčių lietuvių. Skvotas tuo metu buvo negyvenamas namas (kartais skvoteriai užimdavo ir ilgėliau atostogauti išvykusių žmonių namus), patekęs į aktyviai pastogės ieškančių žmonių akiratį. Tai – ne nuomininkai, pasiryžę už savo gyvenimą susimokėti, o pinigų stokojantys hipiai. Pasak Lauryno, skvotinimo schema yra paprasta: įsikrausčius į naują gyvenamąją vietą, nekviestiems svečiams reikia ramiai, atsargiai, tyliai praleisti porą savaičių. Jei kaimynai nesusigriebia kokiu nors būdu naujųjų gyventojų atsikratyti – skvotas skelbiamas atidarytu. Pagal tuometinius Jungtinės Karalystės įstatymus, net policijos galios būdavo ribotos, nes žmonės negalėdavo būti išmesti tiesiog į gatvę.

„Gyvenimas skvotuose buvo tam tikras etapas. Tuo metu skvotino daug draugų, visi dažniausiai turėjome labai nedaug pinigų. Jų atsiųsdavo tėvai. Aišku, dirbti tekdavo pačius įvairiausius darbus“, – pasakojo Laurynas.

Karti patirtis fabrikuose

Vėliau Laurynas su tuometine savo žmona nusprendė, kad atėjo metas patiems užsidirbti pragyvenimui. Iš tėvų imti pinigų jis tiesiog nebenorėjo, tad jaunuoliai leidosi į darbo kelionę po visą Jungtinę Karalystę. Tuo metu Laurynui teko darbuotis ir šokolado, ir sūrio pakavimo fabrikuose. „Kaip sekėsi? Labai blogai, tačiau dabar džiaugiuosi, kad būti robotu – dirbti itin monotonišką ir jokio mąstymo nereikalaujantį darbą – ėjosi taip tragiškai. Darbas fabrikuose itin motyvavo ten neužsibūti“, – atviravo Laurynas. Pakeliavęs po Angliją ir susitaupęs pinigų jis nusprendė, kad atėjo metas mokslams universitete. Pasirinko renginių organizavimo ir medijų studijas Vakarų Londono universitete. Tačiau ir studijuojant rasti vietą po saule milijoniniame mieste sekėsi sunkiai.

Norint save išlaikyti teko studijas derinti su darbu, tad Laurynas tapo servetėlių skaičiuotoju vienoje Londono skalbyklų. „Per mano rankas pereidavo tūkstančiai servetėlių. Itin nemalonus darbas, nes jose, atvežtose iš azijietiškų restoranų, būdavo pačių įvairiausių maisto atliekų“, – pasakojo lietuvis. Po poros mėnesių sunkaus lažo skalbykloje guvus vaikino protas buvo pastebėtas ir įvertintas – Laurynas tapo skalbyklos vadybininku. Jo darbas persikėlė į biurą, kuriame buvo pastatytas džiovinimo presas. Tai lėmė, kad darbe visuomet būdavo beprotiškai karšta. „Neiškentęs itin aukštos temperatūros, be to, matyt, supratęs, kad ten man ne vieta, po poros mėnesių vadybininko darbo atsisakiau“, – apie sunkų kelią sėkmės link pasakojo vyras.

Tuo metu skvoterių dalia darėsi vis labiau nenuspėjama. Įstatymai griežtėjo, vis dažniau policija juos išvydavo iš laikinų būstų, tad trečiaisiais skvotinimo metais Laurynui teko pakeisti gyvenamąją vietą net septynis kartus. Sykį įsiveržė policijos pareigūnai ir paliepė visiems gyventojams susikrovus daiktus tuoj pat palikti neteisėtai užimtus namus. „Toks gyvenimas nebeteikė saugumo jausmo. Atėjo metas užaugti, norėjosi pradėti gyventi normaliai, atsakingai. Nusikirpau dredus, išsinuomojau butą, susitelkiau į studijas ir ėmiau dirbti sodininku“, – apie žingsnius atsakingo gyvenimo link pasakojo verslininkas.

Nors darbo patirties soduose visai neturėjo, gabus jaunuolis greitai suprato, kad šis darbas – vienas maloniausių iš to, ką patyrė Londone. Jis ne tik jautėsi įvertintas, bet ir pamatė, kad yra imlus šiai veiklai – išmoko pažinti daugelį Londono soduose sutinkamų augalų (apie 200 rūšių), perprato apželdinimo ir priežiūros paslaptis. Darbas patiko, tačiau vieną dieną Laurynas suprato, kad dirbdamas samdiniu negalės sau leisti gyventi taip, kaip nori. „Taip ir prisėdau ant pievutės vieną dieną dirbdamas. Sau pasakiau – tai paskutinė mano, kaip samdinio, darbo diena. Sugalvojau pavadinimą „Positive Garden“ – jį naudoju iki šiol, paskambinau į banką, telefonu gavau paskolą – per porą valandų buvau pasirengęs pradėti savo verslą.“

Pirmieji verslo žingsniai buvo nelengvi, dažnai tekdavo lipti per paties susikurtus vidinius barjerus, nepasitikėjimą. Svarbiausia Lauryno užduotis buvo išmokti pasikliauti savo jėgomis. „Vienas draugas kaip tik tuo metu neturėjo darbo, jį ir pasisamdžiau. Pradėjome internetu ieškoti klientų, suradus tekdavo sukaupti visą drąsą ir jiems skambinti. Pirmieji darbai buvo labai lengvi – pradėjome nuo paprasčiausių sodų tvarkymo“, – apie verslininko kelio pradžią atviravo jaunas vyras. Nors darbai ir buvo paprasti, juos Laurynas atlikdavo kokybiškai, tad netrukus gandas apie tai pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas. Mėnesiai bėgo, klientų ratas plėtėsi, užsakymų sudėtingumas ir mastelis augo.

Holivudo garsenybės skambutis

Vieną dieną Laurynas sulaukė skambučio iš kaimynystėje esančio namo. Atvykus apžiūrėti, sodo duris atvėrė labai graži blondinė. Verslininkui ji pasirodė kažkur matyta. Žavi moteris ištiesė ranką ir prisistatė: „Aš esu Sienna.“ Tuomet Laurynas ir suvokė, kad jo paslaugomis susidomėjo ir Holivude, ir Didžiojoje Britanijoje išgarsėjusi aktorė Sienna Miller.

„Nuostabi klientė, labai šiltas ir atviras žmogus. Pirmiausia jos sodą tiesiog prižiūrėjome, o vėliau aš jai pasiūliau jį dar ir perdaryti. Siennai patiko mano idėjos, tai suteikė labai daug pasitikėjimo savo jėgomis. Ji leido mano fantazijai laisvai reikštis, iš naujo formuojant jos sodą. Už tai esu be galo dėkingas. Nors dabar Sienna gyvena Jungtinėse Valstijose, jos namu Londone vis dar rūpinamės mes“, – sakė Laurynas. Jam su kolegomis nekyla jokių problemų bendraujant su garsiais ar titulus turinčiais žmonėmis. Į Lauryno vadovaujamą įmonę dažnai kreipiasi ne tik garsenybės, bet ir aristokratai. „Tokio rango žmonės dažniausiai labai malonūs, su jais tikrai įmanoma susitarti ir rasti gerą darbo kartu balansą. Tarp klientų – vienas vyresnio amžiaus seras, pagarsėjęs labdaringa veikla. Labai aukštos kultūros žmogus, ramiai ir šiltai bendraujantis, prie jo savaime ir pačiam norisi pasitempti. Esu girdėjęs iš kitų lietuvių, kad jiems pasitaiko ir itin įnoringų garsenybių, kurios nuolat prašo ką nors perdaryti“, – pasakojo verslininkas.

Šiuo metu Laurynui dirba aštuoni žmonės, didžiausias vykdomas projektas – 150 tūkstančių svarų įvertintas sodų performavimas ir apželdinimas miesto centre. Tačiau, anot Lauryno, tai tik tarpinė stotelė. Jo akiratyje – daug didesnė plėtra. Verslininkas tikisi, kad per penkerius metus „Positive Garden“ taps viena iš didžiausių apželdinimo kompanijų Vakarų Londone. Ambicingi tikslai reikalauja daug pastangų, laiko, atkaklumo ir užsispyrimo. Per darbus vyras vis rečiau grįžta į Lietuvą, tačiau savo gyvenimu yra labai patenkintas. Dredai, gyvenimas skvotuose ir servetėlių lankstymas liko toli praeityje. Londonas, iš pradžių buvęs nedraugiškas ir atšiaurus, galiausiai aktyvų vyrą priėmė ir tapo puikia dirva jo vystomiems projektams.