Ko pilnas buvo ankstesnis tavo dešimtmetis?
Daug visko ir ne visada – mano suplanuoto. Nuo pačių geriausių, gražiausių išgyvenimų bei potyrių – tapimo mama, žmona – iki skaudžiausių – konfliktų, skyrybų, naujų santykių, kurie nepavyko ir apskritai turbūt buvo neverti kurti... O dar išbandymai tėvų ligomis – ateina laikas, kai jau tu turi pradėti rūpintis tėvų sveikata. Kolegė Irena Pivoriūnienė, su kuria daug metų kuriame medicinos laidą „Sveikatos medis“, vis primena: „Vaida, tokio amžiaus kaip tu moterys, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, priklauso itin pavojingai rizikos grupei, nes jums reikia rūpintis vaikais, vyrais, jau sergančiais tėvais, namais, darbais, paskolomis, šunimis, katėmis...“ Kartais iš tiesų apima jausmas, kad kasdieniai rūpesčiai yra užslėgę. Dar ta pandemija... Esu komunikabili ir labai trūksta tradicinių susibūrimų, vakarienių, šurmulingų darbų. Ačiū Dievui, antroji banga man kiek lengvesnė, net paramos negaunu iš valstybės, nes mano įmonės apyvarta visai nesmuko. Pirmoji banga buvo pilna panikos, šoko, sustabdytų sutarčių ir pakibusių viešųjų pirkimų. Bet tokios stresinės situacijos padėjo susitelkti, susimąstyti ir iš to kilo dar geresnių idėjų, atsivėrė naujų kelių. Mano atveju – nuo įvairiausių minčių apie naujus televizinius projektus iki žingsnių, kuriuos žengi suvokęs, jog gyventi reikia dabar, o ne po dešimties metų arba į pensiją išėjus. Pavyzdžiui, aš ilgai vengiau paskolų ir ilgalaikių įsipareigojimų. Galvodavau: dirbsiu tiek, kad nereikėtų imti paskolos būstui. Bet po visų gyvenimo peripetijų susimąsčiau: kokia prasmė taip elgtis, jei noriu gerai gyventi šiandien, o ne rytoj? Taigi paėmiau paskolą ir nupirkau būstą sau bei sūnui.