„Pasaulis baigias, todėl reikia rašyti eilėraščius“, – tai eilutė iš daugiau nei prieš tris dešimtmečius pasirodžiusios poeto Aido MARČĖNO (1960–2026) eilėraščių knygos „Dulkės“. Būtent taip anuomet trisdešimt trejų poetas įvardijo savo ars poetica. Ir jis rašė – subtiliai, žaismingai ir genialiai. Tai liudija beveik dvi dešimtys jo eilėraščių knygų – nuo pirmojo rinkinio „Šulinys“ iki paskutinio „Mirkt: eilėraščiai iš pasibaigusio pasaulio“.
Formos meistru, subtilios klausos poetu, ironišku ir kartu autoironišku žodžio bei prasmės gaudytoju įvardijamas Aidas Marčėnas eilėraščius kūrė iš savo paties kasdienybės, gyvenimiškų metaforų ir poetinių įvykių.