Nepažinta olimpiečių pusė: Lietuvos biatlonininkai augina bites, jėgas atgauna šokių aikštelėje

Skaniausias medus – šviežias

Anykštėnas V.Strolia bitininkyste susidomėjo neatsitiktinai. Jo tėtis laikė bites, o Vytautas būdavo jo pagalbininkas. Jau vaikystėje jis eidavo sukti medų bei prižiūrėti darbščiuosius vabzdžius. Dėl to, kai tėtis nebenorėjo tęsti darbų su bitėmis, buvo tarsi užprogramuota, kad šias pareigas perims biatlonininkas.

„Man tai patinka, nes bitės asocijuojasi su gamta. Buvimas gamtoje, ramybė, atsipalaidavimas man suteikia labai daug pliusų. Kai tarp stovyklų nueinu pas bites, galiu atsipalaiduoti ir niekur neskubėti. Tai nuostabus ramybės šaltinis“, – pasakojo V.Strolia.

Tiesa, bitės reikalauja nemažai dėmesio ir priežiūros, todėl sportininkas neslepia, jog po ilgų išvykų prireikia ne vienos dienos sutvarkyti reikalus prie avilių. Neretai tenka paprašyti ir tėčio arba žmonos pagalbos.

„Nesu profesionalus bitininkas ir nedarau iš to verslo, todėl nenusimenu jei kas nors nepasiseka. Daugiausiai nerimo būna žiemą, kad užtektų joms maisto ir pavasarį bitės liktų gyvos. Visa kita yra prižiūrima ir kontroliuojama, todėl kol kas viskas su bitėmis yra gerai“, – džiaugėsi biatlonininkas.

Daug žmonių baiminasi bičių dėl skaudžių jų įgėlimų. Kai kurių žmonių odos ar kūno reakcija į įgėlimą gali būti labai nemaloni. V.Strolia nebijo bičių apsupties ir jas prižiūri be jokios apsaugos.

„Žinoma, kad būna visokių situacijų, kai įgelia viena ar kita bitė. Nieko blogo tame nematau, net šiek tiek jau pripratau prie to. Kažkoks skausmas jaučiasi, bet šiaip jau esu susidraugavęs su bitėmis ir ramiai su jomis būnu be jokių apsaugų“, – neslėpė olimpietis.

Turbūt maloniausia šio hobio dalis – medaus sukimas ir ragavimas. Šiuo metu bitės neša pavasarinių žiedų medų. Vėliau būna antras – vietinių augalų, miško medaus – sukimas. Sekantis – liepų žydėjimas, o pabaigai – rudeninis medus, kuris, pasak biatlonininko, yra tarsi visų minėtų rūšių miksas.

„Man skanūs yra visi. Kiekvieno sukimo medus yra skanus, nes juos valgai šviežią. Žiemai dažniausiai lieka paskutinio sukimo medus. Pagal skonį vieno medaus negalėčiau išskirti“, – teigė V.Strolia.

Salsos ir bačatos svaigulys

Kita žiemos olimpinių žaidynių dalyvė G.Leščinskaitė prisipažįsta, kad šiuo metu šoka taip dažnai, kaip niekad ankščiau. Visgi pirmoji pažinti su šokiais, kas turbūt nieko nenustebins, įvyko jau vaikystėje.

„Bėgant metams, išbandžiau įvairius šokio stilius, bet dėl sportinės veiklos neturėjau galimybės šokti tiek, kiek norėjosi. Visgi, nesvarbu, kur bebūčiau ir ką beveikčiau, visuomet jaučiau, kad kažkas manyje vis traukia prie šokių, todėl dažnai ieškodavau būdų, kaip prie jų sugrįžti ir dar išmokti kažką naujo. Daugiausiai šokdavau įvairius solo šokius, pavyzdžiui, gatvės šokiai, „jazz funk“, „contemporary“, „high heels“, – prisiminimais dalinosi sportininkė.

Prieš ketverius metus, pasibaigus ketverių metų olimpiniam ciklui, G.Leščinskaitė pajuto, jog velniškai pasiilgo šokti. Užteko peržiūrėti vieną filmą ir jos viduje įsižiebė aistra karibų stiliaus šokiams.

„Pamenu kaip svarsčiau apie šokius su partneriu, bet tiksliai nežinojau, ką ir kur išbandyti. Kaip tik tuo metu peržiūrėjau filmą „Purvini šokiai. Havanos naktys“ ir supratau, kad tai yra būtent tai, ko aš troškau, – emocingai kalbėjo biatlonininkė. – Nedelsdama susiradau naujai renkamą kubietiškos salsos grupę ir jau pirmos pamokos metu pajutau, kad salsos judesiai, technika, muzika, nuotaika puikiai dera prie mano asmenybės. Tai yra veržlus, nuotaikingas, žaismingas šokio stilius, kupinas įvairių sukinių ir figūrų, atliekamų viršutine kūno dalimi.“

Kitas karibų stiliaus šokis – bačata – G.Leščinskaitės gyvenime atsirado tik šį pavasarį, taip pat po olimpinio ciklo. Tai buvo tarsi salsos paįvairinimas ir tuo pačiu – dar didesnis savęs realizavimas.

„Kadangi tai yra socialiniai šokiai, vakarėliuose dažnai skamba ir salsos, ir bačatos muzika, todėl natūraliai kilo noras pasimokyti dar vieno stiliaus. Nors salsos šokėjai dažnai moka šokti ir bačatą, tai yra labai skirtingi šokio stiliai. Bačata yra lėtesnė, jausmingesnė, subtilesnė, turi daugiau stiliaus variacijų, ten svarbus kūno plastiškumas, bangavimas. Manau, kad abu šie stiliai padeda atskleisti skirtingas savo asmenybės dalis – kubietiška salsa greita, smagi, kelianti šypseną, o bačata priverčia stabtelti, užsimerkti, labiau įsijausti į partnerio vedimą“, – šokių paslaptis atskleidė G.Leščinskaitė.

Nors šokiai yra laisvalaikio užsiėmimas, jis gali suteikti labai daug naudos. Sportininkė kiekvienam žmogui rekomenduoja per šokį patirti neatrastus pojūčius.

„Tai yra subtili saviraiškos priemonė, leidžianti stipriau atsiskleisti, išlaisvinti užslėptas emocijas, pasikrauti naujos energijos, taip pat lavinti judesį, muzikinį jautrumą, savo kūno pažinimą. Be to, šokiai man yra nuostabi komunikacijos forma, nes kiekvienas šokis yra atskiras ir unikalus dviejų žmonių pokalbis be žodžių, naudojant beveik visas jutiminės sistemos dalis. Tiesiog tai yra ypatingas patyrimas, kurį kiekvieną kartą išgyvenu vis kitaip“, – pabrėžė G.Leščinskaitė.

Šventės dalyviams – daugiau nei 100 nemokamų veiklų

Norite pabendrauti su G.Leščinskaite bei kitais Lietuvos olimpiečiais ir sužinoti daugiau apie jų gyvenimą ir pomėgius? Tuomet turite puikią progą tą padaryti jau birželio 18 dieną Kaune vyksiančioje „Olimpinės dienos“ šventėje. Jos metu, be įvairiausių sportinių veiklų, taip pat bus galima bendrauti su žinomais Lietuvos sportininkais.

Kauno pilies amfiteatre nuo 12 val. vyks sporto viktorinos, diskusijos su olimpiečiais.

Pokalbiai su olimpiečiais – tik viena iš didžiulės gausos „Olimpinės dienos 2022“ veiklų. Birželio 18-ąją nuo pat ryto Santakos parke bus galima išbandyti daugiau nei 100 nemokamų veiklų, susipažinti su skirtingomis sporto šakomis, sudalyvauti varžybose, turnyruose. Visų dalyvių lauks „LTeam“ ir renginio partnerių dovanos, prizai.

Šventę vainikuos Lino Adomaičio koncertas Rotušės aikštėje, iškart po jo visi kviečiami į nemokamą filmo „Aš esu Zlatanas“ kino seansą po atviru dangumi.