Nereceptinių vaistų pavojai
Pavasariop sveikata tradiciškai būna pasilpusi – juk žiemą mus atakavo visokie virusai, trūko vitaminų, mikroelementų, saulės, fizinės veiklos gryname ore... Pavasariop – nuostabus laikas farmacininkams, nes ligos tebepuola, organizmas yra praradęs atsparumą, todėl itin dažnai varstome vaistinių duris.
Mes, lietuviai, mielai gydomės patys, o labiausiai, kaip rodo tyrimai, mėgstame širdies lašus, virškinimą skatinančius, skausmą, temperatūrą ir kraujospūdį mažinančius vaistus. Noriai vadovaujamės reklamos patarimais, perkame akcinius medikamentus, kad turėtume jų ir šiandien, ir ateityje. Ar visada paisome prie piliulių ir lašiukų pridėtų nurodymų, kada ir kokiais kiekiais juos vartoti? Toli gražu. Visgi neturėtume jaustis dėl viso to, kas pasakyta, nejaukiai, nes, palyginti su ES senbuvėmis, dar nesame išprotėję „vaistaholikai“. Tačiau nuosekliai darome „pažangą“...
Apie „nereceptinius“, kurie padeda, bet su sąlyga, kad yra vartojami tinkamai, kalbamės su šeimos gydytoja Egle Masiulyte.
Nemažai žmonių mąsto maždaug taip: vaistai, kurie parduodami be recepto, – saugūs ir juos galima vartoti nebijant sau pakenkti.
Savo pacientams nuolat kartoju senovės farmakologų mintį: „Kiekvienas vaistas yra nuodas ir tik nedidelė jo dalis atlieka gydomąją funkciją.“ Žolelės, ir tos nėra visiškai saugios, ir jų negalima perdozuoti, o cheminių vaistų – juo labiau. Daug kas svarbu: ar tikrai yra indikacijų juos gerti, kiek gerti, kad padėtų ir nesukeltų šalutinio poveikio, kaip ilgai gerti... Imkim paracetamolį – veikliąją medžiagą, kurios turintys vaistai vartojami temperatūrai mažinti, skausmui ir uždegimui malšinti.
Jei pakilus temperatūrai tris dienas vartoji paracetamolį, bet ji nekrinta, toliau tęsti tokią savigydą nepatartina
Jei pakilus temperatūrai tris dienas vartoji paracetamolį, bet ji nekrinta, toliau tęsti tokią savigydą nepatartina – reikėtų kreiptis į gydytoją, pasidaryti tyrimus ir vykdyti specialisto nurodymus. Kita vertus, yra žmonių, kurie puola gerti tirpiųjų miltelių nuo peršalimo, vos pradeda varvėti nosis. O juk tuose milteliuose yra didesnė dozė, pavyzdžiui, 1000 miligramų, paracetamolio, todėl būtent jiems teikti pirmenybę nerekomenduočiau – nekarščiuojant būtinybės vartoti paracetamolį visiškai nėra, o esant minimaliam karščiavimui padėtų ir mažesnė paracetamolio dozė. Jei šie miltukai dar papildomi kitu lietuviams tradiciniu „vaistu“ – 50 gramų alkoholio, būna, prasideda žaibiškas kepenų nepakankamumas – dažniausiai mirtina būklė. Ir paracetamolis, ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – ibuprofenas, nimesulidas, diklofenakas – gali sukelti medikamentines opas ir pavojingą kraujavimą iš virškinimo trakto. Esu turėjusi ne vieną tokį pacientą. Pavojus labai padidėja, kai vaistai vartojami ilgiau nei keletą dienų, ypač didelėmis dozėmis, tuščiu skrandžiu.
Ar tikrai nereikėtų gerti temperatūrą mušančių vaistų, kol ji nesiekia 38,5 laipsnio?
Aš šita taisykle aklai nesivadovauju, nors pritariu nuomonei, kad temperatūros atsiradimas – tai apsauginė organizmo reakcija į ligą, vienas iš natūralių būdų kovoti su ligos sukėlėjais. Tačiau kiekvienas organizmas – labai individualus. Kai kurie žmonės jaučiasi kaip „lapai“, turėdami vos 37,2, o jų normali kūno temperatūra – 35,8. Kita vertus, mano kabinete kartais lyg niekur nieko laksto vaikai, nors termometras rodo, kad jie turi 39 laipsnius. Tad klasikinė taisyklė tinka ne visiems. Juolab vaistai nuo temperatūros juk turi ir kitą poveikį – jie malšina skausmą, o peršalus gali skaudėti ir ausį, ir dantį... Beje, kai kurie žmonės išbando ir paracetamolį, ir ibuprofeną, ir kitas veikliąsias medžiagas, kad pajustų jų poveikį savo organizmui, ir šitaip pasirenka labiausiai tinkamą. Svarbu, kad žmogus jaustųsi komfortiškai. Kentėti tikrai nereikia. Pagaliau, temperatūrą galima mažinti ne tik cheminiais vaistais, bet ir vaistažolėmis, šalčiu...
Taigi ne veltui vaistai su paracetamoliu ir ibuprofenu Didžiojoje Britanijoje – gydytojų mėgstamiausi. Juk jie slopina daugybę nemalonių pojūčių. Išeina, kad ko jau ko, bet jų savo vaistinėlėje reikia turėti?
Didžiosios Britanijos gydytojai praktikuoja kitokią taktiką... Šie vaistai kaip pirmosios pagalbos priemonė tinka, bet nėra visagaliai. Tarkim, jei jūsų galvos skausmas – migreninio pobūdžio, paracetamolis vargu ar pagelbės. Dažniausiai padeda tik specialūs vaistai nuo migrenos. Jei jaučiate stiprų pakaušio ir smilkinių skausmą, spaudimą, greičiausiai pakilęs jūsų kraujospūdis – tada irgi reikėtų sumažinti jį, o ne griebtis šitų piliulių. Noriu pagirti mūsų vaistininkus: ne kartą laukdama eilėje klausiausi jų dialogų su pirkėjais ir žavėjausi jų profesionaliais klausimais ir patarimais. Tad, jei nėra galimybės pasikonsultuoti su gydytoju, vaistininkai taip pat padės susigaudyti, koks vaistas gali tuo momentu padėti.
Kai būnu vaistinėje, dažnai girdžiu prašymą duoti nereceptinių „No-spa“ ir „Mezym“. Ar šiuos vaistus žmonės tinkamai vartoja? Kokia jų blogoji pusė?
„No-spa“ (veiklioji medžiaga – drotaverinas) atpalaiduoja lygiųjų raumenų, iš kurių sudaryti mūsų vidaus organai, spazmus. Ji padeda, kai atsiranda tulžies latakų, šlapimo organų, virškinimo trakto spazmų, lydimų skausmo. Šiuo atveju labiau tinka „No-spa“, o ne paracetamolis ar ibuprofenas. Tačiau reikia turėti galvoje, kad šis efektyvus ir ganėtinai saugus preparatas gali mažinti kraujospūdį. Todėl patariama atsargiai jį vartoti su specialiai kraujospūdžiui mažinti skirtais vaistais. „Mezym“ (veiklioji medžiaga – pankreatinas) – kasos fermentų pakaitalas, padedantis virškinti maistą. Pankreatinas išskiriamas iš kiaulių kasos. Jis ypač naudingas, kai prisivalgome gausiai ir riebaus ar kito sunkiai virškinamo maisto, nes šiam suvirškinti reikia daugiau fermentų. O jei jį dar užpilame alkoholiu... Požymiai, kad mūsų pačių kasa pakankamai jų negamina, – pilvo pūtimas, skrandžio pilnumas, nevirškinimo pojūtis, viduriavimas. Vaistas būna efektyvus tik tada, kai išgeriama pakankama jo dozė. Reikia žinoti, kad prasidėjus ūmiam kasos uždegimui (pankreatitui), kuris dažniausiai užklumpa piktnaudžiaujančius alkoholiu, mūsų aptariami nereceptiniai vaistai nebepadės. Dažnai gali tik pakenkti.
Mėgėjai gydytis savarankiškai kartais prisidaro bėdos vien todėl, kad neišsiaiškina, kokių veikliųjų medžiagų yra jų turimuose vaistuose, ir tos pačios medžiagos su skirtingomis piliulėmis išgeria gerokai daugiau, nei per dieną galima... Skaičiau apie tokius apsinuodijimo ir netgi mirties atvejus.
Visiškai teisingai: rinkoje yra skirtingų pavadinimų vaistų, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga – ta pati, todėl galimybė jos perdozuoti šiuo būdu yra. Prieš vartojant bet kokį vaistą būtina susipažinti su jo informacija.
Tuose informaciniuose vaistų lapeliuose tiek visko prirašyta! Tau tiesiai šviesiai sako: jei juos gersi, užsikrausi milžinišką riziką...
Eiliniam žmogui įvertinti savo sveikatos būklės ir medikamentų poveikio sąsajas sudėtinga.
Pasaulyje laikomasi taisyklės: jei iš 100 000 vartojimo atvejų buvo nors viena šalutinio poveikio reakcija, ji turi būti įtraukta į vaisto šalutinio poveikio aprašą. Vieni žmonės nesileidžia įbauginami ir ramiai vertina tą informaciją, kiti labai susijaudina ir reaguoja neadekvačiai. Pastarieji paprastai „serga“ tūkstančiu ligų ir, jei vartoja kokius nors vaistus, junta devyniasdešimt devynis procentus jų anotacijose nurodyto šalutinio poveikio požymių. Žmogaus psichoemocinė būklė išties gali paskatinti tam tikras organizmo reakcijas, kurios nepaaiškinamos apčiuopiamais tyrimais – turiu galvoje elektrokardiogramą, krūtinės ląstos rentgenogramą, kraujo tyrimus ir t. t. Daug kartų esu susidūrusi su situacija, kai žmonės karščiuoja, regis, be jokios priežasties. Neretai tai vyksta dėl mūsų amžiaus rykščių – generalizuoto nerimo, lėtinio nuovargio, kurių fone pasireiškia įvairūs negalavimai. Žmogus, kuris turi daug vidinės ramybės, ir į vaistų anotacijų gąsdinimus reaguoja ramiai. Bet, žinoma, nereikėtų numoti ranka į viską, kas ten rašoma. Pasitarkite su gydytoju: jis pakomentuos neigiamų pasekmių galimybę atsižvelgdamas į jūsų sveikatą. Eiliniam žmogui įvertinti savo sveikatos būklės ir medikamentų poveikio sąsajas sudėtinga.