„Nerijos“ vokalisto Antano Čapo ir žmonos Joanos meilės istorija – skyrybos ir lemtingas skambutis po 15 metų
Gruodžio 25-ąją Lietuva neteko talentingo muzikanto, legendinės grupės „Nerijos“ vokalisto Antano Čapo. Antano gyvenimas buvo spalvingas ne tik muzikos srityje, bet ir asmeniniame gyvenime. A.Čapo ir jo žmonos Joanos meilės drama – išties neeilinė. Pora susituokė, vėliau išsiskyrė ir vėl meilė atgimė ir daugiau nebeužgęso.
Jaunystėje susituokę ir kartu praleidę keletą metų, jie galiausiai išsiskyrė. Joana, auginusi du mažamečius sūnus, nebegalėjo pakęsti vyro nuolatinių kelionių. Tuo tarpu garsios grupės dainininkas atrodė nė kiek nesijaudinantis dėl situacijos.
Vis dėlto Antanas pripažįsta, kad jį vis labiau pradėjo graužti sąžinė.
Po 15 metų, sutikęs vieną iš savo sūnų, jis išliejo širdį: pasakė, kad jei mamytė atleistų, jis galėtų pas ją užsukti.
Gavęs telefoną, jis drąsiai paskambino prieš penkiolika metų paliktai žmonai. Ir štai – įvyko stebuklas: jau pirmojo pasimatymo metu Joana pakvietė Antaną į jų buvusius bendrus namus, o spintose jis išvydo, kad jo žmona per visus tuos metus saugojo jo daiktus.
„Meilė atgimė ir dega jau daugiau nei 20 metų“, – 2020 metais dėkojo Antanas neeilinei Joanai.
+14 Antano Čapo biografija
Antanas Čapas gimė 1953 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje. Gitara groti pradėjo būdamas vienuolikos metų, o sulaukęs trylikos jau grojo Priekulės kultūros namų estradiniame ansamblyje, vėliau – Klaipėdos ansambliuose „Žėrutis“ ir „Kopų balsai“.
Muzikiniai gabumai užtikrino sąlyginai lengvą tarnybą sovietinėje kariuomenėje – iš „Kopų balsų“ jis buvo pašauktas į sovietinės kariuomenės karinės apygardos orkestrą Klaipėdoje.
Tarnybos kariuomenėje metu, 1973 m. dalyvavo estradinės dainos atlikėjų konkurse „Vilniaus bokštai“, kuriame pelnė konkurso diplomanto ir „publikos numylėtinio“ vardą.
1973 m. Tarptautiniame jaunųjų atlikėjų konkurse Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) pelnė laureato vardą. Po tarnybos kariuomenėje, 1974 m. sulaukęs ansamblio „Nerija“ šviesios atminties vadovo Romualdo Bieliausko kvietimo, prisijungė prie kolektyvo.
Didelį populiarumą jam pelnė su ansambliu „Nerija“ atliktos dainos „Iš Suvalkijos lygumų“ (m. J. Bašinskas, ž. K. Kubilinskas), „Reikia tept“ (m. V. Juozapaitis, ž. A. Dabulskis), „Pašauki mane“ (m. T. Makačinas, ž. A. Saulynas), „Palydėkit šiandien mus“ (m. A. Raudonikis, ž. S. Žlibinas), „Kol motina laukia“ (m. B. Gorbulskis, ž. A. Bukontas) bei „Vien tik mums“ (iš olandų grupės „Ferrari“ repertuaro).
XX a. 9-jo dešimtmečio pradžioje nutraukė aktyvią muzikinę veiklą, apsiribodamas tik muzikavimu restoranų ir barų šou programose. Aktyvią muzikinę veiklą atnaujino 1997 metais.
Grojo grupėje „Beach Blues Band“, dalyvavo bendruose pasirodymuose su buvusiais ansamblio „Nerija“ solistais – Stasiu Povilaičiu, Vitalijumi Pauliuku, Simonu Donskovu, Edmundu Kučinsku, skrabalininku Regimantu Šilinsku ir kitais atlikėjais. 2007 m. išleido populiariausių savo repertuaro dainų albumą „Tu ateini lyg aušrinė“, o 2009 m. sėkmingai pasirodė LRT muzikiniame projekte „Mūsų dienos – kaip šventė“, 2015 metais už gyvenimo nuopelnus kartu su kitais ansamblio „Nerija“ solistais ir muzikantais pelnė M.A.M.A. apdovanojimą ir kt. (parengta pagal Lietuviškos muzikos kalendorius įrašą apie Antaną Čapą).
