Neringa kviečia į Lietuvos kultūros sostinės atidarymą Parnidžio kopos papėdėje

Be patoso ir klišių

Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį „Laikas nė(e)rimui“ organizuojantis Šeiko šokio teatras Lietuvos žmonės ir vietinius Neringos gyventojus kviečia pasinerti į Lietuvos kultūros sostinės metus ir atrasti Neringą kaip susitikimų ir kūrybinės erdvės salą.

„Norime pakviesti į šią vietą pažvelgti ne tik kaip į banalią atostogų vietą. Tad ir formatą pasirinkome pakankamai atsargų. Atidarymas vyks Parnidžio kopos papėdėje, ant trijų Nidos molų. Kviesime žiūrovus dalyvauti spektaklyje-kelionėje be didelių scenų, garso, šviesų. Istoriniai faktai, dokumentika, pasakojimai supinami į libretą bus perduodami žiūrovams ausinių pagalba. Kuršių nerija yra unikali vieta, tad ir atidaryme siekiame išvengti patoso ir klišių“, – apie sumanymą kalbėjo renginio režisierė ir choreografė Agnija Šeiko.

Spektaklio-kelionės scenografiją sukūrė Sigutė Šimkūnaitė, kostiumus – Sandra Straukaitė, garso dizainą – Kristijonas Lučinskas kartu su muzikos bendraautoriais Benu Šarka, Donatu Bielkausku, Vladimiru Konstantinovu, Karina Novikova, Larionu Dyakovu, teksto autorė – Sondra Simana.

Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys-spektaklis, pasak kūrėjų, yra suaustas iš daugybės kultūrinių ir buitinių patyrimų, mitologinių ir archeloginių naratyvų, šio krašto tradicijų ir nūdienos aktualijų, rūke išnyrančio kraštovaizdžio, žmonių santykių, ironijos šešėlio, siekiant patalpinti žiūrovą į smėlio laikrodį.

„Galvojant apie Kuršių neriją kaip apie kultūros salą, ištinka nuščiuvimo, nutylimo būsena, apima ilgesys, nostalgija. Nors šie jausmai skamba kaip negatyvūs, tačiau jie yra įsodrinti egzistencinio lūkesčio – išgyventi save per gamtos apsuptį, sulieti save su gamtos stichija. Ir tuomet atsigręži į tuos žmones, kurie kūrė nerijoje, įkvėpti jos kraštovaizdžio, atsigręžti į Martyną Liudviką Rėzą, į Nidos dailininkų kolonijos menininkus, į Thomą Manną, į L.Rėzos premijos laureatus – tai yra žmones, suvokiančius Kuršių neriją kaip unikalią pasaulio salą“, – mintimis dalijosi spektaklio-kelionės „Laikas nė(e)rimui“ teksto autorė Sondra Simana.

Saugant Neringos tylą

Kultūros sostinės atidarymo renginio žiūrovai žingsniuos Nidoje tarp marių molų, kuriuose skleisis Kuršių nerijos istorijos ir legendų įkvėptas šokis, šmėžuos instaliacijos, o per ausines bus girdimi unikalūs meniniai-istoriniai pasakojimai. Spektaklio atlikėjai – jungtinės profesionalų ir vietinių Neringos meno kolektyvų pajėgos: Šeiko šokio teatras, Taško teatras, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro ansamblis „Giedružė“, tautinių šokių kolektyvas „Kalnapušė“, Benas Šarka ir kiti.

„Galvodami apie renginį skirtą Neringai, siekėme natūralumo su aplinka. Kas gali būti gražiau už vandenį, kopą ir dangų. Niekas nepastatys gražesnio scenovaizdžio nei gamta, nieks neapšvies vaizdo gražiau, nei besileidžianti saulė. Atsisakėme visų spindinčių šiuolaikinio renginio atributų: jokių ekranų, didelio garso, saugant Neringos tylą. Tad ir žiūrovas turės įsižiūrėti, sustoti, paklausyti, išgirsti“, – pasakojo scenografė Sigita Šimkūnaitė.

Spektakliui „Laikas nė(e)rimui“ kostiumus sukūrusi dailininkė Sandra Straukaitė įsitikinusi, jog šis renginys – tai kelionė laike ir erdvėje. „Kostiumai sukurti padėti papasakoti istoriją. Tai belaikiai kostiumai, jie minimalūs ir iškalbingi, leidžia pasinerti į fantaziją: savą ar svetimą“, – apibendrino S. Straukaitė.

Atidarymo renginio dalyvių skaičius ribotas. Norintys dalyvauti spektaklyje-kelionėje „Laikas nė(e)rimui“ kviečiami registruotis projekto svetainėje www.kulturossala.lt

Fotogalerija:

Sostinė, orientuota į pokyčius

Lietuvos kultūros sostinės metams Neringa įgyvendina plačią specialiųjų projektų ir auditorijos pamėgtų tradicinių renginių programą, kurią papildo naujos kūrybinės iniciatyvos – iš viso daugiau kaip 100 įvykių, žadančių įvairias kultūrines patirtis.

Projektą „Kultūros sala Neringa“ sudaro keturios programos: UNESCO ir pasaulis, Bendruomenė ir kraštovaizdis, Kūrybinės rezidencijos, Paveldas ir istorija. Jas jungianti ašis – išmanioji kultūra.

„Kultūros sostinės titulas – tai didelė garbė ir dar didesnė atsakomybė. Džiugu, kad Neringoje, kuri tiesiog yra skirta kūrybai, jau netrukus startuos šis visiems mums svarbus projektas, suburiantis tiek meno žmones, tiek visus neabejingus kultūrai bei jos puoselėjimui. Ir startuos tikrai įspūdingai – su Šeiko šokio teatro organizuojamu ypatingu pasirodymu. Tad iš tiesų labai noriu padėkoti visiems, palaikantiems mūsų idėjas ir prisidedantiems prie jų įgyvendinimo. Su nekantrumu lauksime jūsų, pirmiausia, šį savaitgalį vyksiančiame Lietuvos kultūros sostinės 2021 atidaryme, o vėliau ir kituose šių metų renginiuose, kurie, neabejoju, papuoštų bet kurią, net ir Europos, sostinę“, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.

„Neringa – ypatinga erdvė. Kūrybinio įkvėpimo menininkai čia sėmėsi ne vieną dešimtmetį. Viliamės, jog įvairi „Kultūros salos“ programa atlieps lankytojų lūkesčius, – sakė projekto vadovas, Neringos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis. – Lietuvos kultūros sostinė nėra šventė ar festivalis. Tai – projektas, kurio metu turi įvykti pokytis miesto bendruomenėje. Todėl ir kultūros sostinės veiklas Neringoje įgyvendina ne tik profesionalūs menininkai, bet ir vietos kultūros įstaigos, bendruomenės, kūrėjai, įvairūs partneriai.“