Neseniai susižadėjusi Dovilė Urbanaitė – apie 30-ąjį gimtadienį Tenerifėje ir savo vestuvių planą

Dovile, kodėl gimtadienio šventei pasirinkai būtent Tenerifę?

Ne paslaptis, kad mudu su Kai neseniai susižadėjome. Kadangi Tenerifė yra potenciali vieta mūsų vestuvėms, nusprendėme, kad būtų smagu ten nuvykti ir per mano gimtadienį. Kadangi pati planuoju vestuves šioje saloje, man ji nėra svetima, tačiau norėjau supažindinti ir Kai. Labai gera savo gimtadienį praleisti ieškant geriausių variantų.

Į salą išvykome tik dviese, tačiau iš tų laikų, kai pati gyvenau Tenerifėje, čia turiu būrį draugų, tad gimtadienį pasitikome ramiai, vakarienės metu su dar dvejomis poromis. Matyt, su amžiumi ateina noras ramių pasibuvimų su artimiausiais, o ne audringų vakarėlių (šypsosi).

Esi užsiminusi, kad vestuves planuojate kelti kitų metų pavasarį. Kodėl pasirinkote šį laiką?

Dabar tas amžius, kai aplink tuokiasi visos draugės. Juokauju, kad pirmiausia turiu jas visas ištekinti, o tada jau prie altoriaus eisiu pati. Šie metai jau suplanuoti, o man stojant į nuotaikų eilės galą, geriausias variantas ir buvo kitų metų pavasaris.

Daugelį metų planuodama vestuves, matei jų įvairiausių. O kokia yra tavo pačios svajonių tuoktuvių šventė?

Tai šventė, kurioje visi bus laimingi ir šoks iki paryčių. Svarbiausia nepamiršti, ka vestuvės yra dvejų žmonių meilės šventė. Nereikia kelti aukštų reikalavimų, panikuoti. Per ilgą patirtį matydama, kai kai kurios poros pradeda pyktis dėl gėlių spalvos ar kitų smulkmenų, pati tikrai nenoriu vestuvių planavo atsiminti, kaip nuolatinio susierzinimo ir pykčių. Žmonės dažnai pamiršta šios šventės prasmę ir pradeda panikuoti dėl menkiausių dalykų. Reikia nepamiršti, kad visko negali sukontroliuoti, juk tą dieną gali kilti ir uraganas. Tačiau jei būsi gerai nusiteikęs, net ir tai neišmuš iš vėžių.

Taigi, mano svajonių vestuvės turėtų būti šventė, kurią su sužadėtiniu suorganizuotume taikiai, kaip komanda. Viena pagrindinių taisyklių, paprasčiausiai nepanikuoti. Kol kas planuojame, kad vestuvėse dalyvaus 70 žmonių, tad tikimės, kad per mūsų vestuves jie visi bus linksmi ir laimingi, džiaugsis mūsų meile kartu su mumis. Ko daugiau reikia? (šypsosi)

Dažnai moterys prisibijo 30-ojo gimtadienio. Tai tarsi riba, atskirianti jaunystę ir brandą. O kaip jautiesi pati?

Anksčiau šio skaičiaus taip pat labai bijojau, tačiau dabar visiškai nebaisu. Kaip tik atsirado dar daugiau pasitikėjimo savimi – juk patyriau jau visai nemažai iššūkių ir išbandymų, savęs paieškų ir atradimų.

Prisimenu, kai buvau 25-erių ir norėdama „įtilpti“ į visuomenės rėmus spaudžiau save, kad jau turiu būti pasisekusi savo karjeroje, planuoti šeimą. Tačiau realybė buvo visai kitokia ir tuo metu mano gyvenimas tarsi byrėjo. 

Dabar suprantu, kad gyvenimo eiga pas kiekvieną žmogų yra skirtinga ir unikali, nepaisant jo amžiaus. Tikriausiai dėl šio supratimo 30-ties jaučiuosi laimingesnė, nei 25-erių.

Žvelgdama atgal, kokiais priimtais sprendimais džiaugiesi labiausiai?

Tiesa sakant, visais. Jei nebūčiau klydus, nebūčiau atsidūrus ten, kur esu dabar. Nebūčiau palikus Tenerifės ir sugrįžus į Lietuvą, kur sutikau savo sužadėtinį. Visi gyvenimo sprendimai buvo priimti nebe reikalo ir net jei jie buvo neteisingi, iš jų gavau pamokų ir neįkainojamos patirties, leidau sau eksperimentuoti ir save išbandyti.

O kokia Dovilė buvo 20-ties?

Ji buvo labai ambicinga ir žingeidi, turėjo daug svajonių. Tačiau tuo pačiu ji turėjo mažesnę savivertę ir ne itin pasitikėjo savimi, turėjo nemažai abejonių. Dabar ji visai kitokia... (šypsosi)

Kaip save įsivaizduoji dar po 10-ties metų? Ko sau palinkėtum?

Pirmiausia, darnios šeimos. Jaučiu, kad tai yra mano prioritetas. Taip pat norėčiau, kad ateinančius 10 metų ir toliau žengčiau tvirtu žingsniu į priekį ir savo veikla padėčiau keisti žmonių požiūrius bei gyvenimus. Na, ir svarbiausia – kad visame šiame kelyje nepamirščiau įsiklausyti į save ir jausčiau vidinę ramybę.

Fotogalerija: