Ne vienas svajojame apie atostogas egzotiškoje saloje – nesvarbu, kokioje: mažai paliestoje civilizacijos ar nusėtoje įspūdingų statinių. Svarbiausia – geras poilsis, neišdildomi įspūdžiai ir puikus įdegis. Bet ar žinojote, kad yra salų, kuriose lankytis labai pavojinga?
Laikas užsidėti dujokaukę
Mijakės sala priklauso Japonijos Idzu vulkaninių salų grupei. Tai vieta, kur dujinių teršalų koncentracija nuolatos viršija normą ir ore tvyro nemalonus sieros kvapas. Nors ir keista, tai pritraukia minias turistų.
Vietiniai organizuoja ekskursijas po apleistus namus, išvykas į lava padengtas vietas, o pojūčius sustiprina bet kuriuo metu pasigirstančios sirenos, įspėjančios apie būtinybę užsidėti dujokaukę, nes teršalų koncentracija ore per didelė.
Nemalonus kvapas saloje tvyro dėl Ojamos ugnikalnio, iš kurio nuolat veržiasi sieros dujos.
2000 metais dėl nuodingų dujų vietiniai gyventojai net buvo iškeldinti iš Mijakės salos. Po penkerių metų jiems buvo leista grįžti.
Čia nuolat matuojama sieros dioksido koncentracija, o gyventojai privalo būti pasiruošę bet kada palikti namus. Pagal įstatymus, žmonės privalo visada turėti dujokaukes ir, kai reikia (apie tai praneša sirenos), jas užsidėti. Jų gali prireikti keliasdešimt kartų per dieną, todėl net jaunavedžiai nuotraukose būna su šiomis kaukėmis.
Lėlės medžiuose
Į pietus nuo Meksikos sostinės Meksiko yra vadinamoji lėlių sala. Po gražiu pavadinimu slepiasi viena nemaloniausių vietų pasaulyje. Čia sukaupta šimtai gąsdinančios išvaizdos lėlių – nupjautomis galūnėmis, išdurtomis akimis, be galvų, apaugusios samanomis ir apraizgytos voratinkliais.
Kadaise lėlės buvo gražios, tačiau per ilgus metus dėl aplinkos veiksnių jų išvaizda pasikeitė. Iš tikrųjų šiandien sala primena sceną iš kraupaus siaubo filmo.
Prieš daugybę metų tankiuose medžiuose lėles pradėjo kabinti vietinis salos gyventojas – atsiskyrėlis ir keistuolis Julianas Santana Barrera. Viename iš salos krantų jis rado keistomis aplinkybėmis nuskendusią mergaitę ir labai sielojosi, kad negalėjo jos išgelbėti. Netrukus po to vyras rado ir plūduriuojančią skenduolės lėlę.
Manoma, kad atsiskyrėlį ėmė persekioti mergaitės dvasia – jis nuolat girdėdavo jos pagalbos šauksmą. Norėdamas apsisaugoti rastą lėlę pakabino medyje šalia namų. Vėliau vyras jas ėmė kaupti.
Po 50 metų Julianas buvo rastas nuskendęs keistomis aplinkybėmis toje pačioje vietoje kaip mergaitė.
Po keistuolio mirties vietiniai ir turistai tęsė tradiciją ir kabino lėles medžiuose. Nors šiandien sala yra negyvenama, turistai teigia, kad dieną čia girdimi keisti riksmai ir aimanos...
Plačiau apie baisias, nesvetingas salas skaitykite 48-ajame „Ji“ numeryje!