„Neteisėtai padarytų“ Velykos: „Šeima yra svarbiausia“
Dainuojantys mimai „Neteisėtai padaryti“ – Rokas Petrauskas ir Šarūnas Gedvilas – vieniems gali pasirodyti išsišokėliai, kitiems – kuklūs, po grimu besislepiantys, atlikėjai, tačiau dėmesį į save atkreipti vaikinai moka. Gal dėl to, kad abu nuo vaikystės to dėmesio troško ir iš tėvų, ir iš jų kolegų. O galbūt dėl to, kad pagal „įstatymą“ tylintys mimai ironijos ir muzikos viduje sulaikyti tiesiog nebegalėjo.
Šeimos tradicijos – gyvenimo kelio pagrindas
Po grimu, ironija ir svajomis, nulipę nuo scenos gyvena du rimti vyrai su žmonomis, be galo vertinantys šeimą, santykius ir bendravimą ne „iš reikalo“. Todėl jie – ir socialinės iniciatyvos „Nes mes mylime tėvus“ ambasadoriai, drąsiai sakantys, kad būti su tėvais – ne tik smagu, bet ir būtina: juk būtent šeima ir yra tai, apie ką turėtų suktis pasaulis.
Pas mus akcentuojami mokslai, karjera, paskolos. Nesąmonė! Reikia akcentuoti šeimą – su tuo, ką gauni iš jos, išeini ir į gyvenimą.
Pasak „mažo ir storo“ mimo Roko Petrausko, tai, kad tėvai ir vaikai laisvalaikį kartu leidžia retai – viena svarbiausių lietuvių problemų: „Daugelyje šalių, ypač pietinių, svarbiausia vertybė yra šeima. Pats keletą kartų lankiausi Gruzijoje – ten nėra tokio dalyko kaip „vaikų namai“, tėvai savo vaikų neatiduoda ir nepalieka. Čia labai svarbi vaiko nuomonė – jos klausomasi, į ją atsižvelgiama, nes suprantama, kad ši karta – ateitis. O pas mus akcentuojami mokslai, karjera, paskolos. Nesąmonė! Reikia akcentuoti šeimą – su tuo, ką gauni iš jos, išeini ir į gyvenimą.”
„Ilgas ir plonas“ grupės „Neteisėtai padaryti“ narys Šarūnas Gedvilas prideda, kad šeimos tradicijos – taip pat labai svarbu. „Kiekviena šeima jas kuria pati. Tai jokiu būdu nereiškia, kad leisti laiką kartu reikia nuolat – juk tapus suaugusiu žmogumi gyvenimą reikia kurti pačiam, ne tik glaustis po tėvų sparneliu. Tačiau šeimos tradicijos – dalykas šventas, jas turėti reikia. Jei aš kada nors būsiu tėčiu, tų tradicijų tikrai turėsime,“ – šypsosi Šarūnas.
Devyniese automobilyje ir metalo laužo lobis
Patys atlikėjai savo gyvenimą drauge su tėvais atsimena su šypsena. Nors būta visko – ir Roko „pankavimo“ ir Šarūno „ožių“, tačiau prisiminimai – šilti ir šviesūs.
„Gyvenome kaime, tad labai daug laiko su tėvais praleisdavome sode, darže. Darbų gaudavome ir mes, tačiau kartu sugebėdavome juos paversti žaidimu – tuomet ir darbas greičiau eidavosi, ir pykčio, kad negali tuo metu žaisti su draugais, nebuvo. Tačiau ryškiausiai atsimenu vienas Velykas. Jas visad švęsdavome pas močiutę, kur susirinkdavo visa giminė. O mano teta vis judindavo mus kažkur išvažiuoti, kažką pamatyti, o ne sėdėti prie stalo ir valgyti. Tais metais važiavome į Švėkšnos dvarą – transporto daug nebuvo, tad į „golfą“ turėjome tilpti devyniese! Ir tilpom – tik pati kelionė įsiminė labiau nei dvaras ar bažnyčia,” – juokdamasis pasakoja Šarūnas.
Tuo tarpu Roką vaikystėje žavėjo tėvų darbas – jei jis eidavo kartu, pasijusdavo mažuoju viršininku, stovinčiu visų tėvų kolegų dėmesio centre.
„Labai džiaugdavausi tomis akimirkomis, kai būdavau kartu su tėvais, man jos buvo labai svarbios ir niekad nenorėdavau būti paliktas pas močiutę (juokiasi). Tad dažnai keliaudavau su tėvais į darbą. Pamenu, tėtis vienu metu dirbo veterinaru paukštyne – ten buvo begalė vietos ir metalo lauželis su nebereikalingomis detalėmis. Iš jo aš pririnkdavau visokių spynų, veržlių, raktų ir didžiuodamasis nešdavau tėčiui parodyti, kokių vertingų daiktų pririnkau. Man tai rodėsi didžiausias turtas, nors iš tiesų jie tikrai niekam nebebuvo reikalingi! Šis prisiminimas itin ryškus – labai jau rimtai su tėčiu ten dirbom,“ – šypsosi R. Petrauskas.
Reikia tik noro
Ryšio su tėvais vaikinai stengiasi neprarasti ir šiandien – nors ir gyvena kituose miestuose, nors ir koncertų bei repeticijų grafikas vis intensyvėja. „Anksčiau savaitgaliai buvo skirti grįžti į namus, pas tėvus. Dabar, kai daug dirbame, koncertuojame, grįžti pavyksta vis rečiau. Tačiau kai to laiko mažiau, bendravimą vertinu dar labiau – išpuolus laisvoms dienoms visad stengiuosi aplankyti tėvus. O ir pokalbiai dabar kitokie – ne paviršutiniški „Kaip sekasi?“, o tikri, nuoširdūs, atviri ir todėl dar svarbesni,“ – sako Šarūnas.
Velykas Rokas ir Šarūnas visad sutinka su savo ir žmonų šeimomis – pramogos, žaidimai, pokalbiai prie kavos puodelio. „Atsistokit nuo stalo, išeikit iš namų, susigalvokit savų tradicijų ir smagių veiklų, pavalgyti visad spėsit“, – pataria Šarūnas. „Būti kartu yra nepakartojama – jautiesi toks mylimas! Šeima yra svarbiausia – reikia tik noro,“ – prideda Rokas.
Socialinės iniciatyvos „Nes mes mylime tėvus“ tikslas – skatinti tėvus ir vaikus vėl kalbėtis, kartu leisti laisvalaikį. Juk būti su tėvais – madinga! Daugiau ir plačiau www.mylimtevus.lt