Netekties sukrėsta Jurga Baltrukonytė paviešino širdį veriantį kreipimąsi: „Tai – mano menkas paminklas Mariui“
Rašytoja, žurnalo „Happy 365“ redaktorė Jurga Baltrukonytė Įžvalgomis, gyvenimo akimirkomis dažnai dalijasi socialiniuose tinkluose. Šįkart moteris atsivėrė netekties tema.
Apie netektį artimoje aplinkoje J.Baltrukonytė papasakojo socialiniuose tinkluose. Moteris tikina, kad visada, kai jai liūdna dėl netekties, ji sugalvoja padaryti dėl jo gerą darbą.
Savo pasakojimu ji pasidalino ir su Žmonės.lt skaitytojais.
„Kai išeina žmogus,
visam laikui išeina,
jis palieka savo drabužius, dokumentus, sapnus, nebaigtus pietus, dar šiltos arbatos puodelį, palieka viską, ką mylėjo, nieko neišsineša.
TEN nieko nereikia.
Nė vieno pinigo, nieko.
Visada, kai man liūdna dėl pažįstamo, artimo išėjimo, galvoju, kokį gerą darbą padaryti. Kuo tas žmogus džiaugtųsi.
Šypsotųsi nuo debesėlio, gal juoktųsi.
Ilgai galvojau apie Marių, staigiai, netikėtai išėjusį babos sūnų. Visai dar jauną, linksmą ir sveiką – su sukrautu lagaminu pirmoms gyvenimo atostogoms.
Ir prisiminiau, kaip jis mylėjo kates, kelias laukinukes, besiglaudusias kariuomenės pastatuose, atsigabeno į savo namus. Tos tapo murkiančiomis karalienėmis.
Tai mano menkas paminklas Mariui bus kelių katyčių iš gatvės sterilizacija, viena, Martina, jau apgyvendinta laikinoje globoje, murkdama laukia operacijos dienos ir vėliau – naujų šeimininkų.
Kai žmogus išeina, padarykime kažką gero.
Kas jam patiktų“, – rašo J.Baltrukonytė.
Vėliau Jurga Baltrukonytė pasidalijo žinia, kad katytei Martinai jau atlikta operacija.
„Viskas, gatvės katytė Martina, pas mane praleidusi savaitę ir užkariavusi širdis nuo pirmo įslinkimo į Paulos kambarį, jau sterilizuota ir pas prieglaudos savanorę laukia naujų namų.
Paskambinsiu paklausti, kaip jai pasisekė. Kas ją įsikatins. Tikiuosi, labai mylės, Martinos neįmanoma nemylėti. Tikra rankinukė be kaprizų.
Labai skauda širdį. Kaip greitai žmogus prisiriša prie tų, kuriais rūpinosi.“
