Netektis – mirė buvęs tremtinys Antanas Rašinskas

Dėl šios netekties užuojautą pareiškė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.

„Antano Rašinsko netektis mums primena garbingą ir labai sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį, kurio niekada neturime pamiršti. Sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiu Velionio šeimą, artimuosius, bendražygius, bendraminčius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendruomenę ir visus Lietuvos žmones, kuriems teko pajusti šios iškilios asmenybės šviesą. Velionio Antano patriotiškumo idėjos ir darbai, meilė gimtajam kraštui ir Tėvynei visada išliks mūsų atmintyje “, – sako Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.

Antanas Rašinskas gimė 1941 m. gegužės 1 d. Gaidėnų kaime, Šilalės r., mokytojos ir ūkininko Valerijos ir Antano Rašinskų šeimoje. Kartu su tėvais ir seserimi Irena 1951 m. spalio 2 d. ištremtas į Čerdynę, Nazarovo r., Krasnojarsko krašte. Iš tremties grįžo 1956 m. Namus rado užimtus, kūrėsi iš naujo, mokėsi. Sukūrė šeimą su Maryte Arlauskaite, užaugino dukrą Loretą ir sūnų Raimundą, buvo dėmesingas ir mylintis senelis vaikaitėms Simonai ir Monikai, žentui Arvydui.

Buvimas nežmoniškomis sąlygomis tremtyje, kiekvienos dienos tremtinių žūtys ir mirtys nuo išsekimo išmokė vertinti gyvybę. Antanas Rašinskas suprato, kad didžioji daugumą toli nuo Tėvynės palaidotų kraštiečių niekada nepasakos savo kančių, todėl išlikusiems gyvenimas yra dovana.

Antanas Rašinskas buvo pareigingas, aktyvus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Šilalės tarybos narys.

Iniciatyvus, darbštus, kupinas vertingų sumanymų. Būdamas LPKTS Šilalės filialo pirmininkės pavaduotoju darniai dirbo Lietuvos laisvės kovotojų, politinių kalinių ir tremtinių įamžinimo darbus. Antano Rašinsko pastangomis ir darbu Šilalės r. įamžinta daugelis rezistencijai svarbių partizanų žūties vietų, pastatyta paminklų.: Kelmutiškėje – Dambrauskų šeimos bunkeryje žuvusiems partizanams, Vabalų kaime – Račkauskų sodybos bunkeryje žuvusiems partizanams, atminti, Bilionių, Kreivių, Deblių, Pažvėrio, Nevočių, Gūbrių, Driežų kaimuose ir miesteliuose pastatyti atminimo kryžiai žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Antano Rašinsko iniciatyva iš pagrindų restauruota Šilų – Girėnų žeminė, atstatyta Pagramančio regioniniame parke Kęstučio apygardos Jūros būrio partizanų vadavietė. Antano Rašinsko rūpesčiu Pajūrio tremtinių aikštė rekonstruota, įrengtas geležinkelio ruožas, pastatytas „gyvulinis vagonas“, įamžinta virš 2000 nukentėjusiųjų asmenų, paruošta vieta pavardžių kalimui. Suplanuotus darbus planavo užbaigti per du metus.

Rūpinosi Žemaičių apygardos partizanų vado Vlado Montvydo-Žemaičio, Kentrų šeimos atminimo išsaugojimu, žuvusiųjų palaikų paieškomis.

Antanas Rašinskas nuoširdžiai dirbo, kad neliktų rajone užmirštų laisvės kovotojų. Visus darbus organizavo ir atliko neatlygintinai.

Antanas Rašinskas tapęs LPKTS Šilalės filialo pirmininku nuoširdžiai tęsė a. a. Teresės Ūksienės darbus ir sumanymus. Bendravo su buvusiais tremtiniais, politiniais kaliniais. Lankė juos, rūpinosi. Garbingai, su tremtinių vėliava palydėjo mirusius likimo brolius į Amžinojo poilsio vietą. Sveikino likimo brolius švenčiančius garbingus Jubiliejus. Aplankydavo juos namuose, sušildydavo nuoširdžiu žodžiu. Telkė bendriems darbams Lietuvos šaulių rinktines, gimnazijų ir progimnazijų jaunuosius šaulius.

Antanas Rašinskas bendraudamas su nukentėjusiais asmenimis pastebėjo ir rūpinosi daugiavaikių motinų – tremtinių ir po reabilitacijos gimusių tremtinių vaikų statusu. Iki šiol rašė laiškus kviesdamas spręsti esančias problemas.

Šilalės rajone pastatyta virš 100 paminklų, atminimo lentų, paminklinių kryžių laisvės kovų dalyviams. Nuosekliai buvo dirbama, siekiant įamžinti visus žuvusiuosius už Tėvynės laisvę. Antanas Rašinskas rinko duomenis pakartotinai išleisti papildytą knygą „Atgiję paminkluose“. Kurioje bus informacija apie visus paminklus, atminimo lentas su nuotraukomis ir adresais.

Antanas Rašinskas subūrė bendraminčių komandą ir ėmėsi labai sunkaus darbo – Lietuvos partizanų žeminių atstatymo. Tai buvo ne tik sunkus fizinis darbas, reikalaujantis daug ištvermės, bet ir brangus, nes reikėjo surasti rėmėjų ir gauti medžiagų, taip pat sunku įtikinėti, kad šį darbą atlikti būtina. Antano Rašinsko veiklos dėka jaunimas, moksleiviai ir visi žmonės vyksta į Šilų mišką Rietavo sav. Kur esančią žeminę Antanas Rašinskas organizavo atstatyti net 3 kartus. Du kartus po natūralaus sunykimo ir vieną kartą niekadėjams sunaikinus. Sudėtingos konstrukcijos, su išėjimu į upelio skardį atstatyta Lietuvos partizanų žeminė ant Lylavėno upelio kranto. Daug kantrybės ir jėgų pareikalavo Volmerinės žeminės atstatymas Tenenių miškuose.

Už nuoširdų darbą Antanas Rašinskas buvo apdovanotas LPKTS „Už nuopelnus Lietuvai“ I laipsnio žymeniu, Gabrielės Petkevičaitės – Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, daugybe padėkų ir atminimo ženklų.

Velionis pašarvotas Šilalės laidojimo namuose 2026 m. kovo 18 d.

Atsisveikinti galima kovo 18-19 d.

Laidotuvės vyks kovo 20 d., karstas išnešamas 11:45 iš Šilalės laidojimo namų. Šv. Mišios už velionį bus aukojamos 12:00 Šilalės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Po Šv. Mišių palydėsime į Šilalės miesto kapines.