Nors sportuoti reikėtų visada, o ne artėjant šiltajam sezonui, nemažai žmonių susizgrimba būtent tokiu metu. Ir gerai – nauji tyrimai gali paskatinti dar daugiau užsiimti fizine veikla. Geresni sportiniai rezultatai, emocinis stabilumas, aktyvesnė smegenų veikla – tai dalykai, kuriuos galima nesunkiai pasiekti.
Daugiau šokolado
Ši informacija pasirodys ir netikėta, ir kartu labai maloni. Pamirškite kaltę, kuri kankina, kai griebiatės šio saldumyno, – Kingstono universitetas (Anglija) paskelbė, kad juodasis šokoladas skatina ištvermę. Šis tyrimas buvo aprašytas „The Journal of the International Society of Sports Medicine”.
Mokslininkai tikrino, kaip juodasis šokoladas, turintis epikatechino (junginio, sukeliančio azoto oksido išsiskyrimą, kuris skatina kraujotaką, širdies veiklą, energijos ir deguonies paskirstymą po kūną), veikia sportinius rezultatus.
Aštuonių dviratininkų mėgėjų buvo paprašyta dvi savaites kasdien suvalgyti po 40 gramų šokolado ir sportuoti, kaip yra pratę. Nors važiavimo technika nepakito, visi aštuoni sportininkai pajuto pagerėjimą – išeikvodavo mažiau deguonies važiuodami vidutiniu tempu ir nuvažiuodavo ilgesnę atkarpą per dviejų minučių sprintą.
Kiek yra 40 gramų šokolado? Sakykime, jei 100 gramų šokolado plytelė sudaryta iš 18 kvadratėlių, tai būtų šiek tiek daugiau nei 7 kvadratėliai. Tik neužmirškite, kad kalbama apie kokybišką juodąjį šokoladą, kuriame yra daug kakavos, o ne cukraus prisotintą pienišką ar baltąjį šokoladus.
Sportas – smegenims
Sportą mes priimame kaip priemonę padailinti kūnui, pagerinti sveikatai ir nuotaikai. Pasirenkame patinkančią sporto šaką ir džiaugiamės rezultatais. O ar žinote, kokia fizinė veikla patinka smegenims?
Juveskiulės universitetas (Suomija) žurnale „The Journal of Physiology” paskelbė, kad bėgimas, darbas su svoriais ar aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės skirtingai veikia smegenis. Spėkite, kas geriausiai?
Reguliarūs aerobiniai pratimai padvigubino arba patrigubino naujų neuronų smegenyse skaičių.
Buvo atlikti bandymai su žiurkėmis. Ir ką gi, plojimai kardiotreniruotėms, tyrimo atveju – bėgimui. Mokslininkai matavo, kiek naujų neuronų (nervinių ląstelių) po bėgimo atsiranda suaugusios vyriškos lyties žiurkės hipokampe – smegenų dalyje, atsakingoje už atmintį, emocijas ir mokymąsi. Paaiškėjo, kad reguliarūs aerobiniai pratimai, kurie tęsėsi nuo šešių iki aštuonių savaičių, padvigubino arba patrigubino naujų neuronų smegenyse skaičių, palyginti su tomis žiurkėmis, kurios buvo pasyvios.
Naujų neuronų kūrimasis vadinamas neurogeneze. Tai skatina geresnę savijautą, padeda įveikti stresą, nemigą ir depresiją, įgyti naujų įgūdžių, mokytis. Paaiškėjo, kad jėgos treniruotės neurogenezei turėjo tiek pat įtakos, kiek ir sėdėjimas, t. y. jokios. Aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės nedaug paskatino neuronų gamybą, o štai bėgimas žymiai paspartino neurogenezę.
Ko galima pasimokyti? Suomių mokslininkai mano, kad bėgiojantys, važinėjantys dviračiu, plaukiojantys ar tiesiog su kardiotreniruokliais sportuojantys žmonės gali pasiekti panašių rezultatų. Daugiau kardioveiklos, geriau veikiančios smegenys!