Netikėti „Klajoklės“ Viktorijos sveikinimai renka šimtus tūkstančių peržiūrų: „Verkia ir vyrai“

Štai viename iš vaizdo įrašų, paviešintų Viktorijos Kajokaitės feisbuko paskyroje, užfiksuotas jautrus sveikinimas jubiliejų švenčiančiai moteriai. „Klajoklė“ dainuoja populiarią dainą ir groja gitara – nustebusi jubiliatė nesulaiko ašarų.

Viktorijos vaizdo įrašai sulaukia tūkstančių ar net šimtų tūkstančių peržiūrų. O komentarų skiltyje pasipila pagyrų lavina.

Tokių vaizdo įrašų Klajoklės paskyroje – apstu. Viena už kitą jautresnės akimirkos sulaukia nemenko žmonių susidomėjimo.

Viktorijos Kajokaitės gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė vos per naktį – merginai socialiniuose tinkluose paviešinus sveikinimą, skirtą šeimos nariui. Dainininkė portalui Žmonės.lt pasakoja, kad idėją užsiimti tokia veikla pamėtėjo būtent pagyrų negailėję internautai.

„Kadangi aš visiems kitiems atiduodu save, tai dažniausiai pamirštu artimus žmonės, jie būna šiek tiek kaip ir nustumti į šoną. O buvo taip, kad prieš porą metų atvykau pas mamą ir tiesiog pasveikinau ją su Mamos diena. Tuo metu brolis filmavo ir aš vaizdo įrašą paleidau į socialinius tinklus. Jis sulaukė labai daug peržiūrų, daug patiktukų. Ryte gavau daug žinučių su klausimais, ar visur važiuoju, ar atlieku dainas ir panašiai. Galvoju: „O, geras!“. Tai darbo pobūdis, kurį sugalvojau ne aš pati, o žmonės man pasiūlė“, – prisimena dainininkė.

Šiandien netikėti pasirodymai – Viktorijos pagrindinis darbas, merginai nešantis pelną. Dainininkė kasdien keliauja po visą Lietuvą, o jos netikėtus pasirodymus žmonės užsako savo artimiesiems: svetur gyvenantys vaikai nustebina tėvus, kiti – pasirūpina sveikinimais šeimos nariams, giminėms, draugams.

„Klajoklės“ repertuare – populiariausių Lietuvos ir užsienio atlikėjų hitai. Tiesa, taip pat pasitaiko ir jos pačios kurtų dainų.

„Yra žmonių, kurie mėgsta tam tikrus atlikėjus, grupes, tai tas dainas mokausi. Jeigu taip nėra, tai pasitariame, ką žmogus mėgsta, apie ką galėtų būti daina. Svarbu proga, nes jei vestuvės ar gimtadieniai, tos dainos skiriasi: viena yra dainuoti jaunavedžiams, o kitka – vienam žmogui. Ar Mamytės, ar Tėvo diena, visada tariamės su klientais, kad ir jiems tiktų, ir aš galėčiau atlikti. Visada ieškome kompromiso“, – teigia V.Kajokaitė.

„Klajoklė“ portalui Žmonės.lt pasakoja, kad reakcijų sulaukia įvairių, tačiau pripažįsta, jog dažnu atveju sveikinimą lydi ašaros: „Didžioji dalis žmonių tikrai susigraudina, dažnai išspaudžia ašarą. Man tas kelia džiaugsmą, nes aš žinau, kad tai juos paliečia.“

Anot dainininkės, tokia dovana pravirkdo net ir vyrus: „Sakyčiau, kad man netgi visai patinka, kai verkia vyrai. Mes pripratę, kad dažniausiai moterys yra labiau jautresnės asmenybės ir labiau reaguoja į tas emocijas, bet labai malonu, kad vyrai irgi paleidžia savo emocijas. Pavyzdžiui, daug metų užsilaikę, neišsivalę tų toksinų iš organizmų gauna muzikinį sveikinimą ir juos tai paliečia. Tai būna labai labai malonu.“

Tačiau užvis, anot „Klajoklės“, jautriausiai sveikinimus priima mamos.

„Tos, kurios šiuo metu yra ne su savo vaikais. Pavyzdžiui, jei sveikinimą atsiunčia užsienyje gyvenantys vaikai. Šios mamos reaguoja labai jautriai, nes joms norisi, kad artimieji būtų šalia, bet kai jų nėra, aš esu tokia kaip ir tarpininkė. Man irgi norėtųsi, kad tie žmonės tuo metu būtų šalia jubiliatų, bet kadangi ne aš valdau situaciją – tiesiog galiu profesionaliai atlikti darbą, tai, ko prašė klientai“, – dėsto mergina.

Žmonės Viktorijos prašo sveikinti tiek vaikus, tiek ir šimtamečius: „Esu turėjusi ir labai jaunų. Jauniausia mergaitė 7-erių, o vyriausia moteris – 100 metų senjorė. Būna labai įvairiai.“

„Klajoklė“ sako, kad nors sveikinti žmones tenka kasdien, tačiau kiekvienas kartas yra unikalus: „Atrodo, kad iš kiekvieno sveikinimo išsinešu vis kažko naujo. Būna, kad dainas tenka kartoti net kelis kartus per dieną – atrodo, atsibostų, bet kai pamatau žmonių reakcijas į tą atlikimą, į nuoširdumą, jų ašaras, plojimus ir visa kita, tai tada tiesiog užlieja naujas jausmas, kad aš vėl naujo kažką išsinešu ir įvyko kažkas įdomaus ir prasmingo.“

Viktorija teigia, kad tokio pasirodymo kainą lemia kliento pasirinkimas.

„Kaina priklauso nuo datos, miesto. Ar aš laisva, kiek kainuotų degalai, kiek dainų žmogus norėtų, kokią kainą skiria gėlėms, ar simboliškai nori, ar nori prisidėti daugiau prie gėlių, veiklos mokesčiai – daug sudedamųjų veiksmų“, – dėsto dainininkė.

V.Kajokaitė prisimena, kad muzika jos gyvenime atsirado dar vaikystėje, kai močiutė, pačiupusi už rankos, vesdavo ją dainuoti į bažnyčios chorą. Tai esą ir buvo pirmosios meilės muzikai užuomazgos, privertusios merginą rinktis muzikinį kelią.

„Po to baigiau muzikos mokyklą, fortepijono specialybę. Gitaros esu savamokslė, niekur to nesimokiau. Nežinau, ką aš daugiau galėčiau daryti be muzikos. Man tai yra terapija, atsipalaidavimas. Žinoma, tikrai būna ir sunkių dienų. Faktas, kad norint važiuoti pas žmones ir padaryti daug kilometrų per dieną, yra ką veikti. Kai vykstu viena, labai pavargstu, nes esu žmogus – normalu.

Tačiau kai dirbi darbą, kuris atneša ne tik pinigus, bet ir paskatinimą judėti į priekį, tobulėjimą, nestovėjimą vietoje – tai man labai patinka. Galiu kiekvieną kartą žengti tolyn ir kažką naujo atrasti, kažką naujo padaryti, kad nebūtų vien tas pats. Ir tie žmonės užsakydami mane man padeda – jie parodo, kad mano paslaugos yra reikalingos. Jei ne tie žmonės, kurie mane seka, kurie dalinasi, kurie užsisako, tikriausiai aš ir nedirbčiau šito darbo“, – pokalbį su Žmonės.lt baigia „Klajoklė“.