Netradicinis interviu su Merūnu Vitulskiu: trumpame pokalbyje – asmeniški atviravimai
Jeigu paklaustume praeivių, kokius jie žino operos solistus Lietuvoje, neabejojame, kad vienas iš pirmųjų atsakymų būtų Merūnas Vitulskis. Iš tiesų Merūną žino visi – ir tie, kurie domisi klasikine muzika, ir tie, kuriems klasikinė muzika nėra prioritetas.
Jo išskirtinio balso tembro, muzikalumo ir nuoširdumo nesumaišysi su niekieno kito.
Apkeliavęs didžiųjų Lietuvos miestų arenas, Merūnas sugrįžta į kamerinę aplinką – „Vaidilos“ teatrą, kur jau šį sekmadienį, lapkričio 13 d. 18 val., „Vaidilos klasikos“ koncerte atliks žymiausias operų arijas ir neapolietiškas dainas.
Merūnas yra vienas iš tų atlikėjų, kuris nuolat yra žiniasklaidos dėmesio centre, tačiau tik ne daugelis pažįsta tikrąjį Merūną, tai ką jis iš tikrųjų mėgsta, kokią svajonę vaikystėje turėjo, kas buvo jo gyvenimo mokytojas ir pan. Interviu su Merūnu – nuoširdžiai ir paprastai.
– Vaikystėje svajojau būti užaugęs... dailininku.
– Didžiausia mano svajonė, kuri išsipildė buvo... turėti kardą. Ji tikrai išsipildė (aut. past. juokiasi).
– Mano mėgstamiausia uogienė yra... braškių.
– Mano gyvenimo mokytoja yra... močiutė. Jos indėlis neįkainojamas.
– Šilčiausi jausmai aplanko, kuomet prisimenu... Kalėdas su šeima.
– Keisčiausias nutikimas scenoje buvo... kuomet įlūžau į sceną ir viena koja ten užstrigo. Tikrai buvo keisčiausias nutikimas scenoje (aut. past. juokiasi).
– Geriausios atostogos man yra... namie su šeima.
– Kai noriu atitrūkti nuo kasdienybės... žvejoju.
– Pokštas, kurį prisimenu iki šiol yra... žmonos staigmena gimtadienio proga, kuomet turėjau privatų renginį. Istorija buvo labai paprasta – mane užvežė liftu, o ten manęs laukė visi sukviesti draugai, šokantys Sirtakį. Be to, gimtadienio tema buvo beskonybė, tad draugai dar ir apsirengę buvo neįtikėtinai juokingai... Iš tikrųjų šią staigmeną su šypsena prisimenu iki šiol.
– Pirmas vaistas, peršalus gerklei yra... skalauti burną su druska ir soda. Neabejotinai geriausias.
– Muzikos kalba gali... pravirkdyti.
– Arija, kuri mano širdžiai mieliausia yra... „E lucevan le stele“ iš G.Puccini operos „Tosca“.