Netrukus 80-ajį gimtadienį švęsianti Jane Fonda nelėtina tempo
Net ir po beveik šešių dešimtmečių, praleistų sukantis pramogų versle, Holivudo veteranė Jane FONDA (79) nesiliauja dirbusi ir nepraranda sugebėjimo džiaugtis gyvenimu.
Ji ne tik jau keletą metų sėkmingai vaidina „Netflix“ seriale „Grace and Frankie“, bet ir su senu bičiuliu Robertu Redfordu (81) įsiamžino juostoje „Our Souls at Night“ („Mūsų sielos naktyje“). Tai jau penktasis bendras jų darbas. Žanras – romantinė drama, o siužeto centre – dviejų seniai į gyvenimo rudenį įžengusių žmonių širdyse užgimstantys jausmai vienas kitam.
2018-aisiais dienos šviesą išvys ir komedija „Book Club“ („Knygų klubas“) – joje Jane kartu su kolegėmis Diane Keaton, Mary Steenburgen ir Candice Bergen vaidina senas bičiules, kurių ramų gyvenimą sujaukia... erotinis romanas „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“. Ne veltui pati aktorė juokiasi: „Tiesą sakant, dviem savo mėgstamais dalykais – aerobika ir seksu – iki šiol mėgaujuosi ne mažiau nei jaunystėje.“
Kas audringą ir spalvingą gyvenimą nugyvenusiai legendinio aktoriaus Henry Fondos (1905–1982) dukrai suteikia energijos ir jėgų nelėtinti tempo? „Aš lėtai mokausi ir vėlai pradedu“, – santūriai reziumavo žurnalui „Town & Country“ dviejų „Oskaro“ statulėlių savininkė, mama, močiutė, politinė aktyvistė, fitneso guru, rašytoja, blogerė ir buvusi trijų labai charizmatiškų vyrų žmona.
Jane Fonda buvo ištekėjusi už prancūzų režisieriaus Roger Vadimo (1928–2000), politinio aktyvisto Tomo Haydeno (1939–2016) bei televizijos magnatoTedo Turnerio (78). Šių metų pradžioje po aštuonerius metus trukusios draugystės skirtingais keliais pasuko su muzikos prodiuseriu Richardu Perry (75).
Su visais jais tikina išsiskyrusi gražiuoju, o jei ir būta dramų (apie tai, kaip sužinojusi apie Tedo Turnerio neištikimybę ėmė daužyti jį automobilio telefonu, pati yra atvirai papasakojusi memuaruose), dauguma laikui bėgant užsimiršo.
„Jane yra nesustabdoma jėga – kitais žodžiais jos apibūdinti negalėčiau, – savo nuomonę apie ilgametę bičiulę ir kolegę išsakė Robertas Redfordas šiemetiniame Venecijos kino festivalyje, kur abiem veteranams buvo įteikti „Auksinio liūto“ apdovanojimai už gyvenimo pasiekimus. – Ji visada žiūri tik į priekį. Manau, kad būtent tai jai padėjo beprotiškai daug nuveikti ir išvengti gilesnių likimo randų.“
Su pirmąja Redfordo teiginio dalimi veteranė mielai sutinka, o dėl antrosios tik liūdnai palinguoja savo vis dar elegantišką galvą: „Randų yra. Tiesą sakant, jų tiek, kad nebeliko laisvos vietos. Laimei, dauguma – jau visiškai sugiję.“
Pastaraisiais metais ji labai suartėjo su vaikais. Ypač – su sūnumi aktoriumi Troy Garity (44) ir įdukra Mary Luana Williams (50), kurią vadina tiesiog Lulu: afroamerikietę mergaitę, „Juodųjų panterų“ organizacijos narių dukrą, Fonda ir jos tuometis sutuoktinis Tomas Haydenas priglaudė dar 1982-aisiais. „Teigti, kad visada vaikams buvau gera mama, tikrai negaliu (aktorė dar turi dukrą Vanessą iš santuokos su Roger Vadimu – red. past.), – prisipažįsta. – Tačiau žinau, kad dėl jų tikrai stengiausi daryti tai, ką tuo metu galėjau, ir mokiausi iš savo klaidų. O tai, ko dėl jų nepadariau anksčiau, stengiuosi padaryti dabar.“
Deja, nemažai randų paliko jos pačios santykiai su tėvais. Garsusis tėvas – gražuolis aktorius Henry Fonda – buvo emociškai šaltas, o motina – turtinga paveldėtoja Frances Ford Seymour (1908–1950) – nusižudė, kai dukrai tebuvo vos dvylika. Dabar Jane neslepia, kad vis labiau ilgisi tėvo: „Manau, kad dabar mes galėtume pasikalbėti apie viską. Deja, kol jis buvo gyvas, tai daryti mums buvo labai sunku. Aš jo per daug bijojau. Buvo tiek daug dalykų, kurių nedrįsau jam pasakyti. Ypač – paklausti.“ Į detales aktorė nesileidžia, tačiau tikina: „Vaikai privalo kuo daugiau žinoti apie savo tėvus. Suvokti, kas jie per žmonės: kodėl jie elgiasi taip, o ne kitaip. Tik tada gali suprasti, kad dėl jų elgesio su tavimi kaltas buvai tikrai ne tu. Ir jeigu jie per mažai jus mylėjo, tiesiog dėl vienokių ar kitokių priežasčių nemokėjo to daryti.“
Nors vis dar yra energinga ir kupina meilės gyvenimui, Jane Fonda nevengia pasamprotauti apie mirtį. „Manau, kad visi norėtume jos sulaukti gulėdami lovoje, apsupti brangių žmonių. Tačiau norint taip palikti šį pasaulį, reikia visą gyvenimą daug dirbti – kad nepaliktum po savęs griuvėsių ir daugybės nuoskaudas tebejaučiančių žmonių. Tikrai nebijau mirties, neramu tik dėl to, kad išeisiu taip ir nespėjusi tapti geriausia savo pačios versija. Galbūt tai ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ilgai neišbuvau nė su vienu iš vyrų? Visada maniau, kad galiu sutikti geresnį...“
+45