Nevaisingumas: pamirštame paprastus, bet veiksmingus metodus

Moteris svajoja apie kūdikį / Vida Press nuotr.
Moteris svajoja apie kūdikį / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
A
A

Kai moteriai nesiseka pastoti keletą mėnesių – kyla nerimas. Kai nesiseka pastoti ir per metus, porą apima baimė ir nežinia.

Tad ką daryti, kur ieškoti pagalbos, kad pagaliau įsižiebtų viltis sulaukti didžiausio stebuklo – naujos gyvybės, pasakoja nevaisingumo gydymo pradininkė Lietuvoje, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušerė-ginekologė Gražina Bogdanskienė.

Kada būtina kreiptis į gydytoją ginekologą?

70 000 – tiek porų Lietuvoje susiduria su nevaisingumą sukeliančiomis sveikatos problemomis. Priežastys – įvairios. Jei pora nesisaugodama nėštumo nepastoja per vienerius metus, ji turėtų nedelsdama kreiptis pagalbos. Jei moteriai daugiau nei 35 metai, ji turėtų kreiptis į gydytoją ginekologą jau po pusės metų. Svarbiausia išsiaiškinti, kodėl nesiseka pastoti, ir skirti tinkamą gydymą.

Gydytoja Gražina Bogdanskienė
Gydytoja Gražina Bogdanskienė / Vaisingumo centro nuotr.

Akušerė-ginekologė G. Bogdanskienė pastebi, kad moteris kreiptis į gydytoją ginekologą dažnai paskatina ir kitos priežastys, pavyzdžiui, sutrikęs menstruacijų ciklas. Kartais menstruacijos būna retos, o kartais ir visai išnyksta. Tai taip pat gali būti nevaisingumo priežastis.

Gydytoja prisimena atvejį, kai jos kabinete apsilankė 30 metų moteris, kuriai menstruacijos buvo nereguliarios, atsirasdavo kas trys mėnesiai, paskui – kas pusė metų, kol visai išnyko. Be to, ji turėjo antsvorio, skundėsi dideliu plaukuotumu veido, pilvo, nugaros srityse.

Pacientei atlikus hormonų ir ultragarsinį tyrimą, nustatytas skydliaukės funkcijos sutrikimas ir lėtinės anovuliacijos sindromas, kuris, pasak gydytojos, sėkmingai išgydomas 80 proc. pacienčių.

„Pacientei paskyrėme medikamentinį gydymą ir jau po 3 mėn. gydymo rezultatas akivaizdus – atsistatė menstruacijų ciklas, o svarbiausia – pacientė pastojo ir susilaukė mergaitės“, – pasakoja akušerė-ginekologė G. Bogdanskienė.

Džiugina ir tai, kad nevaisingumo priežasčių nesibaimina ieškoti ir vyrai. Jau seniai pasikeitė tendencija, kai į gydytoją akušerį-ginekologą dėl nevaisingumo buvo kreipiamasi moters iniciatyva. Šiais laikais poros sąmoningesnės ir atsakymų bei problemos sprendimo būdų dėl nevaisingumo ateina ieškoti drauge. Kas trečiam vyrui iš besikreipiančiųjų nustatomas nevaisingumo sutrikimas. Pasak gydytojos, sutrikimui nustatyti atliekami nesudėtingi spermos ir hormoniniai tyrimai.

Kur slypi nevaisingumo priežastys?

Gydytoja G. Bogdanskienė pabrėžia, kad šiais laikais nevaisingumo priežastys vienodai priklauso tiek nuo vyro, tiek nuo moters: apie 40 proc. – nuo moters, apie 40 proc. – nuo vyro, apie 10 proc. – nuo abiejų. Likę 10 proc., deja, yra neaiškios kilmės nevaisingumas.

Viena priežasčių, skatinančių nevaisingumą, yra ankstyvas lytinis gyvenimas ir dažnai keičiami lytiniai partneriai. Tad moterims padidėja rizika užsikrėsti ŽPV (žmogaus papilomos virusu) ir lytinėmis infekcijomis. Infekcijos gali sukelti uždegimų, padidina kiaušintakių nepratekamumo riziką.

Antra pagal dažnumą priežastis yra hormonų apykaitos sutrikimai. Jie gali būti įgimti ir įgyti. Kaip jau ir minėtas, dažniausias moterų hormonų sukeltas sutrikimas – lėtinės anovuliacijos sindromas arba įgimtas policistinių kiaušidžių sindromas. Todėl moterys, pastebėjusios menstruacijų ciklo sutrikimus, staiga padidėjusį plaukuotumą, taip pat tos, kurias vargina ir nutukimas, turėtų susirūpinti ir apsilankyti pas gydytoją ginekologą.

Vyrų nevaisingumo priežastys dažniausiai susijusios su spermos pakitimais, kurie taip pat gali būti įgimti arba įgyti. Taip pat dažna įgimta nevaisingumo priežastis – sėklidžių nenusileidimas.

Tokiu atveju rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju urologu. Įgytos priežastys dažniausiai susijusios su infekcija arba lytinių organų traumomis. Persirgus lytiniu ir nelytiniu būdu plintančiomis infekcijomis (inkstų, šlapimo pūslės, prostatos uždegimu), sutrinka spermos gamyba. Dėl šios priežasties sumažėja spermatozoidų koncentracija ir pablogėja judrumas. Lytinių organų traumos taip pat daro didelę įtaką vyrų nevaisingumui.

Svarbu ir tai, kokioje aplinkoje gyvena ir dirba vyras – ar nėra radiacijos, chemikalų. Ginekologė G. Bogdanskienė pastebi, jog dažnas vyras nesureikšmina kasdienių įpročių įtakos vaisingumui. Tokie veiksniai kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, nejudrus gyvenimo būdas neigiamai veikia vyrų vaisingumą, todėl rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių, skirti daugiau laiko fizinei veiklai.

Svarbiausia – tikslūs tyrimai

Siekiant išsiaiškinti priežastis, svarbu, kiek laiko moteris nepastoja nesisaugodama, ar menstruacijų ciklas reguliarus, ar pora sirgo lytiniu būdu plintančiomis infekcijomis, ar buvo diagnozuotas gimdos, jos priedų, gimdos kaklelio uždegimas, ar vyras sirgo prostatitu, inkstų uždegimu.

Visais atvejais siekiant nustatyti nevaisingumo priežastį ir paskirti gydymą, porai atliekami tam tikri tyrimai.

Moterims svarbūs hormoniniai tyrimai, kurie atliekami siekiant išsiaiškinti, ar vyksta ovuliacija, ar ji kokybiška. Taip pat skiriamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatoma gimdos, kiaušidžių būklė. Dėl lytiniu ir nelytiniu būdu plintančių infekcijų ginekologas atlieka gimdos kaklelio ir makšties tyrimą.

Kiaušintakių nepraeinamumas yra viena moterų nevaisingumo priežasčių. Tokiu atveju spermatozoidai negali apvaisinti kiaušinėlio moters kūne. Ginekologas skiria kiaušintakių pratekamumo tyrimą. Jis gali būti atliekamas kaip rentgeno tyrimas suleidus kontrasto į gimdos ertmę ir kiaušintakius, kontroliuojant rentgenu.

Taip pat šis tyrimas atliekamas echoskopu, kai į gimdą leidžiama tirpalo, kuris teka per kiaušintakius. Žiūrint per echoskopą matyti, ar kiaušintakiai pratekami, ar ne. Naujausias tyrimo metodas – kai į gimdą leidžiamos putos teka per kiaušintakius, o žiūrint per echoskopą, vertinamas kiaušintakių pratekamumas. Šis metodas praktiškai neskausmingas, palyginti su kitais metodais.

Esant rimtesnėms indikacijoms, gali būti skiriama laparoskopija arba histeroskopija. Atliekant laparoskopiją, žemiau bambos padaroma nedidelė skylutė, per ją įkišamas tam tikras optinis prietaisas ir apžiūrimi moters organai (gimda, kiaušidės, kiaušintakiai). Histeroskopija atliekama gimdai įvertinti iš vidaus. Į gimdą įkišamas tam tikras optinis prietaisas ir apžiūrima gimdos ertmė bei dalis kiaušintakių.

Vyrų pagrindinis nevaisingumo nustatymo tyrimas – spermos tyrimas. Atsižvelgiant į jo rezultatus, gali būti paskirti ir hormoniniai tyrimai, gydytojo urologo konsultacija bei echoskopija.

Gydymo galimybės suteikia viltį visoms poroms

Nevaisingumo gydymas neabejotinai priklauso nuo priežasčių. Neretai manoma, kad būtinas pagalbinis apvaisinimas. Tačiau net 90 proc. porų, kurios kreipiasi dėl nevaisingumo, jis nereikalingas. Joms gali padėti konservatyvus gydymas.

Jei nustatomi hormoniniai sutrikimai, skiriama medikamentų. Kiaušintakių nepratekamumo atveju gydoma arba operaciniu būdu (atliekant laparoskopiją), arba gali būti atliekamas pagalbinis apvaisinimas.

Nustačius pakitimų spermoje, gali būti skiriama įvairių papildų. Rekomenduoja atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą ir atsisakyti žalingų įpročių.