Nijolė Pareigytė įsigijo fortepijoną: „Nuo to laiko, kai tėvai pardavė pianiną, buvo likęs randelis“

N.Pareigytė-Rukaitienė pasakoja, kad fortepijonas buvo sena svajonė, todėl pasitaikius progai nedvejodama jį nusipirko.

„Visą laiką svajojau namuose turėti pianiną. Vaikystėje turėjau seną, gražų, vokišką, raižytą gėlėmis ir ornamentais pianiną, pati buvau pianistė. Tą pačią minutę, kai išvažiavau studijuoti į Vilnių, tėvai jį pardavė, net neatsiklausę manęs. Buvo gana skaudu. Aišku, jis buvo nemažas, tėvų namuose užėmė daug vietos, bet nuo to laiko man buvo likęs toks randelis.

O dabar pasitaikė proga – vienas Klaipėdos konservatorijos dėstytojas pasiūlė įsigyti ir labai apsidžiaugiau. Čia ne šiaip sau pianinas, čia vokiškas „Royal“, senas, gražus fortepijonas. Galvoju vėl pradėti groti ir prisiminti tai, ką mokėjau“, – Žmonės.lt pasakojo Nijolė.

Nijolė dešimtį metų grojo muzikos mokykloje, važinėjo po konkursus ir daug koncertavo.

„Vaikystėje 10 metų lankiau Eduardo Balsio menų gimnaziją, mokiausi groti fortepijonu ir tai dariau labai rimtai. Dabar labai gailiuosi, kad nėra įrašų, o tik viena sena nuotrauka, kurią padarė mano mokytoja per egzaminą, tačiau ji labai neryški. Labai pykstu ant tėvų, nes jie daug dirbo ir niekada nevažiuodavo nei į mano konkursus, nei koncertus, – juokiasi ji. – Viskas likę tik atmintyje, širdyje ir kitų prisiminimuose – dažnai tenka sutikti buvusius bendraklasius, kurie taip pat dalyvauja aktyviai šou versle.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Nijolė Pareigytė-Rukaitienė per atostogas Meksikoje vietiniams parodė sniegą

Kadangi kurį laiką neturėjo asmeninio instrumento, vos tik pasitaikius progai Nijolė sėsdavo ir imdavo groti pianinu prieš koncertus kultūros namuose ar net Vilniaus rotušėje.

„Kur tik randu pianiną, visur prisėdu groti. Jau ir grupės mergaitės, pamačiusios pianiną, vis sako: „O, Nilka, bėk prie pianino.“ Aš buvau netgi įsigudrinusi į Vilniaus rotušę vaikščioti, nes man ten leisdavo kartais pagroti. Ten išvis nuostabus baltas „Royal“ fortepijonas“, – sakė N.Pareigytė-Rukaitienė.

Nijolė pasakoja, kad nuvažiavus išbandyti fortepijono, jai jis labai patiko, todėl nedvejodama įsigijo, tačiau vyrui tai buvo staigmena.

„Aš dar savo pirkinio namuose neturiu, nes nėra vietos, kur pastatyti, jis vis dar stovi pas buvusį šeimininką. Laukiu tik progos, kada galėsiu jį parsitempti namo. Ieškom, ką išmesti iš namų, kad tilptų. Apskritai, vyrui buvo šokas, aš pirmiausia jį nusipirkau, po to tik pasakiau. Tačiau jis supranta, kad tai mano aistra, ir kad man labai svarbu, tai dėl tokių dalykų nėra net ko ginčytis“, – šypsosi Nijolė.

Fortepijonas yra vienas brangesnių instrumentų. Todėl paklausta, ar teko labai paploninti piniginę, N.Pareigytė-Rukaitienė sako, kad šiam pirkiniui jai nebuvo gaila nė vieno cento.

„Man atrodo, kad tokiems daiktams, kurių labai nori, kurie kelia nostalgiją, didžiulį pasitenkinimą, kaina yra nesvarbi. Man tai labai brangu, aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi fortepijonu, net nemąstau, ar tai daug, ar mažai. Šiaip tokie dalykai kainuoja tikrai nemažai, bet jis man kainavo nedaug, gavau gerą kainą, gražiai sutarėme.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Siuvimą pamėgusi Nijolė Pareigytė parodė pirmą darbą – dukrai Patricijai sukurtą suknelę

Be to, fortepijonas pramoga bus ne tik dainininkei, bet ir dukrai Patricijai. Mergaitė jau yra bandžiusi groti, todėl dainininkė tikisi, kad kai instrumentas stovės namuose, juo skambinti galės išmokyti ir ją.

„Mes turėjome sintezatorių, dukra mielai prie jo sėsdavo ir tapšnodavo klavišus. Aš labai įdėmiai stebiu Patriciją, kur ji labiau linksta, ką labiau mėgsta daryti. Galbūt labiau mėgsta piešti – sakoma, kad vaiko gabumai atsikartoja kas antra karta, o mano uošvis ir uošvienė labai gražiai piešia. Tačiau bet kokiu atveju, jei ji norės, arba kažkaip įsigudrinsiu ją sudominti, mokysiu ją groti fortepijonu. Aš būsiu labai laiminga, jeigu ji skambins“, – Žmonės.lt sakė Nijolė Pareigytė-Rukaitienė.