„Nippon Kodo“: kvapni kelionė nuo 1575-ųjų

Japonijoje įkurti smilkalų namai „Nippon Kodo“ didžiuojasi tuo, kad šioje šalyje kvapų kultūra išvystyta iki smulkmeniškų ceremonijų, o jų pačių gamybos tradicijos tęsiamos jau daugiau nei 400 metų. „Nippon Kodo“ savo istoriją gali atsekti iki talentingo meistro Jyuemon Takai: geriau žinomas Koju vardu, vyras kadaise tiekė smilkalus pačiam Japonijos imperatoriui ir jo svitai.

Didžioji dalis „Nippon Kodo“ smilkalų receptų yra nepakitę nuo tada, kai juos sugalvojo pats Koju. Kai kuriuos aromatus vėliau patobulino žymiausias XIX a. japonijos parfumerininkas Yujiro Kito, šalies kvapų tradicijas padėjęs pristatyti ir Vakaruose. Gyvenęs Meidži dinastijos laikais, Kito stebėjo, kaip Japonija pamažu atsiveria pasauliui bei pradeda virsti globalia modernia valstybe.

Verta pastebėti ir tai, kad išmokti kurti smilkalus užtrunka labai ilgai – kvalifikuoti smilkalų meistrai turi jausti labai nežymius oro sąlygų bei natūralių aromatinių medžiagų skirtumus. Be to, jie turi išugdyti rankų jautrumą, kad galėtų iškart suvokti, kada smilkalų mišiniui trūksta drėgmės ar kitų būtinų savybių. Minkštą, ką tik išminkytą smilkalų masę būtina kruopščiai prižiūrėti ir padalinti. Džiūdami smilkalai sulinksta ir susitraukia, tampa švelnūs, trapūs ir lengvai lūžta.

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad apie 754-uosius metus budistų vienuolis Gandžinas iš Tangų imperijos (dabartinė Kinija) ne tik pasiekė Japonijos krantus turėdamas religinę misiją, bet ir su savimi atsivežė medicininių smilkalų bei „nerikoh“ (maišytų smilkalų kamuoliukai) gamybos žinias. Nors medicininiai smilkalai Japonijoje nebuvo naujiena, kinas vienuolis pasiūlė gerokai kvapnesnę jų versiją „takimono“. Aromatingieji „takimono“ smilkalai buvo skirti ne religinėms reikmėms, o skoningam namų kvėpinimo ritualui. Būtent tada Japonijoje gimė naujas estetiškas bei grakštus paprotys deginti smilkalus siekiant pakylėti pojūčius.

Heiano laikotarpio (VIII-XII a.) japonų didikai pradėjo kurti originalius „takimono“ smilkalų aromatus ir skirtingus kvapus taikė įvairioms progoms, metų laikams, taip pat rinkosi aromatus pagal spontanišką akimirkos nuotaiką. Aukštuomenės nariai smilkalus naudojo norėdami iškvėpinti savo drabužius ir prabangius kambarius, o retkarčiais net pradėdavo varžytis, kas sukurs malonesnį aromatą. Taip gimė žaidimas „takimonoawase“, kurio metu siekiama sukurti dar įdomesnį smilkalų aromatą nei įprastais tapę gėlių ir vaisių kvapai. Kurdami smilkalus savo malonumui, didikai dar labiau išpopuliarino kvapų kultūrą bei pavertė smilkalus neatsiejama kasdienių ritualų dalimi.

Valdant Muromači dinastijai (XIV a.), smilkalai pasiekė savo populiarumo viršūnę tarp aukštesniųjų ir viduriniųjų Japonijos visuomenės sluoksnių. Smilkalų naudojimas simbolizavo rafinuotą skonį ir padėdavo išsklaidyti nemalonius kvapus. Maždaug tuo metu samurajų kariai prieš jodami į mūšį, ruošdamiesi sutikti savo likimą, pradėjo smilkalais kvėpinti savo šalmus ir šarvus.

Visą šią istoriją šiandien geriausiai atskleidžia penkios „Nippon Kondo“ smilkalų linijos, kurių kiekviena pasižymi išskirtine gamybos technika, aromatais ir savybėmis.

Pagrindinis šių „Kyara“ kolekcijos smilkalų ingredientas – aukščiausios kokybės aromatinis agarmedis. Auginamas tik Pietryčių Azijoje, agarmedis pasižymi šviesia ir lengva mediena, kuri, einant laikui ir vykstant natūraliems procesams, įgauna unikalų kvapą ir paverčia agarmedį brangesniu nei auksas. Rafinuoti ir tyri „Kyara“ aromatai – tai aukščiausios rūšies kvapni patirtis.

„Oedo-Koh“ smilkalų kolekcija pagerbia istoriškai svarbų Edo periodą (XVII-XIX a.), kurio metu kultūra klestėjo visuose visuomenės sluoksniuose ir išpopuliarėjo „iki“ idėja. „Iki“ – tai žodis, nusakantis smulkius kasdienius ritualus, kuriuos miesto gyventojai gali pasitelkti siekdami pakelti sau nuotaiką, pažymėdami metų laiką ar parodydami dėmesį vieni kitiems. Tad kolekcija „Oedo-Koh“ veikia tarsi „iki“ tęsinys, leidžiantis kvapu patirti auksinį Japonijos Edo amžių ir atgaivinti jo tradicijas.

Kolekcijos „Chië“ aromatus įkvėpė japoniška kaligrafija bei senovinė budistų išmintis. Iš natūralių kvapniųjų medžiagų tradiciniu gamybos metodu pagaminti smilkalai reprezentuoja skirtingų regionų aromatus. Kolekcijos „Chië“ aromatus įkvėpė japoniška kaligrafija bei senovinė budistų išmintis.

„Kayuragi“ kolekcijos pavadinimą galima iššifruoti taip: „ka“ reiškia kvapą, o „yuragi“ – lėtai ore šokantį dūmą. Ši smilkalų kolekcija skirta lėtam, ritualiniam smilkalų naudojimui, kai kvapas tampa būdu pamaloninti sielą ir atsipalaiduoti. Smilkalų dėžutė puošta tradicinio dryžuoto kimono audinio „Shima“ raštų juostomis.

„Elemense“ kolekcija apjungia keramikos ir porceliano amatą, kvapus bei interjero dizainą. „Elemense“ kolekcijoje ne tik smilkalai, bei ir kitos terapinės kvapo patirtys, tad asortimentas praturtintas kvapniais aliejais, akmenis primenančiais difuzoriais bei asketiško dizaino smilkalinėmis. „Elemense“ subūrė profesionalią kūrybinę komandą: kūrybos vadovas – baldų ir interjero detalių dizaineris Takuhiro Shinomoto, logotipo ir smilkalų dėžučių autorius – skirtingų disciplinų ekspertas dizaineris Yagi Tamotsu, o difuzoriaus aliejaus pakuotę sukūrė danų architektė ir grafikos dizainerė Camilla Hjerl.

„Nippon Kodo“ įsigykite „La Civilisation“ butike, „Panoramoje“ bei internetu čia.