Niujorke gyvenanti manekenė Svetlana Griaznova: „Juozo šou laukiu, kaip vaikai Kalėdų“

Kvietimas į 2017 metų pavasario-vasaros kolekcijos parodymą Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ lapkričio 20 dieną, gražuolę manekenę, trijų vaikų mamą jau pasiekė, tačiau ant podiumo jos nepamatysime, savo bičiulio ir dizainerio kolekciją Svetlana stebėsi iš pirmosios eilės.

Svetlana, ar prisimenate pirmąjį kartą, kai ant podiumo demonstravote dabar jau savo bičiulio ir dizainerio Juozo Statkevičiaus drabužius?

Tąkart Juozo kolekcija buvo pristatoma Paryžiuje. Mečiau savo planus ir darbus, kad tik ten būčiau. Aš apskritai niekuomet nepraleisčiau Juozo kolekcijos pristatymo!

Kokią suknelę tuomet demonstravote?

Pirmoji Juozo suknelė, kurią užsivilkau, buvo megzta rankomis, melsvai pilkšva. Ji ir dabar kabo mano spintoje. Branginu ją, nes ji – išskirtinė, susijusi su daugybe mano prisiminimų. Tai, ką jis kuria, yra ypatinga, būtent tokia ir jaučiuosi, dėvėdama jo drabužius.

Kokį pirmąjį Juozo kurtą drabužį nusipirkote?

Tai buvo suknelė iš kolekcijos, kurią demonstravau Paryžiuje. Kiekvieną kartą Juozo kolekcijų pristatymų laukiu kaip vaikai laukia Kalėdų. Tai, ką jis daro – visada skirtinga, nenuspėjama ir labai ypatinga.

Kodėl Juozas yra vienas iš tų dizainerių, kurių drabužių yra daug jūsų spintoje?

Nes kiekvieną kartą, vilkėdama Juozo kurtą rūbą, sulaukiu daugybės komplimentų. Jo kūriniai neišeina iš mados, visada jaučiuosi stilingai ir išskirtinai. Ir nesvarbu, kur juos dėvėčiau – pietaučiau su drauge ar su vyru eičiau į prabangią Gala vakarienę. Juozo kurtais drabužiais galima pasipuošti nuo galvos iki kojų – niekuomet nebus per daug. Lygiai taip pat juos lengva derinti su kitų dizainerių kūriniais.

Ar Juozą labiau pavadintumėte savo draugu ar asmeniniu dizaineriu?

Man Juozas – tikrų tikriausias draugas, kuris yra visada šalia manęs su nuostabia, per kraštus besiliejančia energija. Niekada nepamiršiu, kaip paskambinau jam, ruošdamasi savo vestuvėms. Apžiūrėjau daugybę suknelių modelių, kuriuos kūrė dizaineriai, niekas nepatiko, gal nė nežinojau, kokios suknelės iš tiesų noriu.

„Tu mane gerai pažįsti, – pasakiau jam. – Pasitikiu tavimi, noriu, kad tu papuoštum mane svarbiausią mano gyvenimo dieną“. Pasimatuoti suknelės į Lietuvą atskridau likus savaitei iki vestuvių. Vos pravėrusi Juozo studijos duris, pamačiau savo svajonių suknelę. Buvau laimingiausia nuotaka pasaulyje. Dažnai pagalvoju, kad nerealu šalia savęs turėti gerą draugą ir talentingą dizainerį viename. Juozas sugeba pajausti ir sukurti akimirką, kurios neįmanoma pamiršti visą gyvenimą.