Nobelio taikos premija – baltarusių teisių gynėjui A.Bialiackiui, rusų ir ukrainiečių organizacijoms

Komitetas pabrėžia, kad šių metų laureatai atstovauja savo šalių pilietinei visuomenei.

„Jie daugelį metų propagavo teisę kritikuoti valdžią ir ginti pagrindines piliečių teises“, – sakoma pranešime.

„Jie dėjo daug pastangų, kad užfiksuotų karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia. Kartu jie įrodo pilietinės visuomenės svarbą taikai ir demokratijai“, – priduriama jame.„Skirdamas 2022 metų Nobelio taikos premiją Alesiui Bialiackiui, organizacijai „Memorial“ ir „Pilietinių laisvių centrui“, Norvegijos Nobelio komitetas nori pagerbti tris iškilius žmogaus teisių, demokratijos ir taikaus sambūvio gynėjus kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje“, – pabrėžiama pranešime žiniasklaidai.

„Šių metų laureatai, nuosekliai pasisakydami už humanistines vertybes, antimilitarizmą ir teisės principus, atgaivino ir pagerbė Alfredo Nobelio taikos ir tautų brolybės viziją – viziją, kurios šiandien pasauliui labiausiai reikia“, – sakoma jame.

„Šia premija nevertinamas prezidentas Putinas... išskyrus tai, kad jo vyriausybė... yra autoritariška ir varžo žmogaus teisių aktyvistus“, – sakė Norvegijos Nobelio komiteto vadovė Berit Reiss-Andersen.

Norvegijos Nobelio komitetas taip pat paragino paleisti A.Bialiackį, šiuo metu sulaikytą Baltarusijoje už mokesčių vengimą.„Mūsų žinia – tai raginimas Baltarusijos valdžios institucijoms paleisti poną Bialiackį, ir mes tikimės, kad tai įvyks, kad jis galės atvykti į Oslą ir atsiimti jam suteiktą premiją“, – žurnalistams sakė B.Reiss-Andersen.

„Persmelkta emocijų“

A.Bialiackis buvo tarp 9-e dešimtmetyje Baltarusijoje kilusio demokratijos judėjimo iniciatorių ir nenuilstamai propaguoja demokratiją ir taikią plėtrą savo šalyje.

Be kitų dalykų, jis 1996 metais, reaguodamas į prieštaringai vertinamas, demonstracijas išprovokavusias konstitucijos pataisas dėl diktatoriškų įgaliojimų prezidentui, įsteigė žmogaus teisių organizaciją „Viasna“. Ši organizacija teikė paramą įkalintiems demonstrantams ir jų šeimoms.

Vėlesniais metais „Viasna“ virto platesne žmogaus teisių organizacija, fiksuojančia politinių kalinių kankinimo atvejus ir protestuojančia prieš juos.

Vyriausybė ne kartą bandė nutildyti A. Bialiackį. Jis buvo kalinamas nuo 2011 iki 2014 metų. Po 2020-aisiais kilusių didelio masto demonstracijų prieš režimą jis vėl buvo areštuotas ir tebėra laikomas be teismo.

Nepaisydamas milžiniškų asmeninių sunkumų A.Bialiackis neatsisako savo kovos už žmogaus teises ir demokratiją Baltarusijoje.

A.Bialiackio žmona sakė, kad yra „persmelkta emocijų“, išgirdusi, kad jos sutuoktiniui paskirta premija.

„Niekas neketina pasiduoti“

Organizaciją „Memorial“ 1987 metais įkūrė buvusios Sovietų Sąjungos žmogaus teisių aktyvistai, siekę, kad niekada nebūtų pamirštos komunistinio režimo priespaudos aukos.

Tarp „Memorial“ steigėjų yra Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas ir žmogaus teisių gynėja Svetlana Ganuškina.

Organizacija savo veiklą grindžia nuostata, kad praeities nusikaltimų suvokimas yra būtinas norint užkirsti kelią būsimiems nusikaltimams.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, „Memorial“ tapo didžiausia žmogaus teisių organizacija Rusijoje. Ji įsteigė stalinizmo aukų dokumentavimo centrą, sukaupė ir susistemino daug informacijos apie politinę priespaudą ir žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, tapo autoritetingiausiu informacijos apie politinius kalinius Rusijoje šaltiniu.

Organizacija taip pat priešakinėse eilėse kovoja su militarizmu ir propaguoja žmogaus teises bei teisinę valstybę.

Kai pilietinė visuomenė būna priversta užleisti vietą autokratijai ir diktatūrai, kita auka dažnai tampa taika. Per Čečėnijos karus „Memorial“ rinko ir tikrino informaciją apie rusų bei prorusiškų pajėgų prieš civilius naudotą smurtą ir vykdytus karo nusikaltimus. 2009 metais dėl savo darbo buvo nužudyta „Memorial“ padalinio Čečėnijoje vadovė Natalija Estemirova.

Pilietinės visuomenės veikėjai Rusijoje daug metų bauginami, kalinami, pradanginami ir žudomi. Persekiodama „Memorial“ vyriausybė paskelbė organizaciją „užsienio agentu“. 2021-ųjų gruodį valdžia nusprendė, kad „Memorial“ turi būti likviduota, o organizacijos archyvas – visam laikui uždarytas.

Sprendimas yra įsigaliojęs, bet „Memorial“ žmonės atsisako išformuoti organizaciją.

„Niekas neketina pasiduoti“, – sakė pirmininkas Janas Račinskis.

Penktadienį, jau paskelbus, kad tapo Nobelio taikos premijos laureate, „Memorial“ pasmerkė naują jos atžvilgiu surengtą teismo procesą.

„Šiuo metu, kai visas pasaulis sveikina mus su Nobelio premija, (Maskvos) Tverės rajono teisme vyksta teismo posėdis dėl „Memorial“ turto arešto“, – socialiniame tinkle pranešė organizacija.

„Esame laimingi“

„Pilietinių laisvių centras“ buvo įkurtas Kyjive 2007 metais, siekiant propaguoti Ukrainoje žmogaus teises ir demokratiją. Centras ėmėsi užduoties stiprinti Ukrainos pilietinę visuomenę ir spausti valdžią, kad Ukraina taptų visaverte demokratija.

Kad Ukraina virstų teisine valstybe, „Pilietinių laisvių centras“ aktyviai ragina šalį prisijungti prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT).

Rusijai vasarį užpuolus Ukrainą, „Pilietinių laisvių centras“ ėmėsi aiškintis ir dokumentuoti Rusijos karo nusikaltimus civilių ukrainiečių atžvilgiu.

Bendradarbiaudamas su tarptautiniais partneriais centras vaidina novatorišką vaidmenį, siekdamas patraukti kaltuosius atsakomybėn.

„Pilietinių laisvių centro“ vykdomoji direktorė Oleksandra Romancova penktadienį sakė, kad grupė yra „laiminga“ dėl sprendimo paskirti jai Nobelio taikos premiją.

„Mes esame laimingi“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė O.Romancova ir pridūrė, kad „turime dar daug ką nuveikti, kad laimėtume“.

Prestižinę Nobelio premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų). Šią sumą pasidalins visi trys laureatai Nobelio taikos premija tradiciškai teikiama Norvegijos sostinėje gruodžio mėnesį.

Pernai Nobelio taikos premija atiteko Mariai Ressai ir Dmitrijui Muratovui už žodžio ir žiniasklaidos laisvės gynimą Filipinuose ir Rusijoje.

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko švedui Svante Paabo „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo Alainas Aspect, Johnas F. Clauseris ir Antonas Zeilingeris, pagerbti „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“.

Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi, danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K.Barry Sharplessui už „click“ chemijos ir bioortogonalios chemijos vystymą“.

Ketvirtadienį Nobelio literatūros premija buvo paskirta prancūzų rašytojai Annie Ernaux „už drąsą ir klinikišką aštrumą, su kuriuo ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“.

Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.