Nombeko Augustė – apie ypatingą eurovizinę patirtį, „komentatorę“ močiutę ir antrą pusę

Portalui Žmonės.lt Nombeko Augustė mielai sutiko papasakoti apie nepamirštamą eurovizinę patirtį, ją užauginusią mylimą „komentatorę“ močiutę ir priežastis, kodėl taip saugo savo asmeninį gyvenimą.

Nombeko, „Eurovizijos“ atrankose debiutavai kaip vedėja. Kaip jautiesi po pasibaigusios etapo?

Tiesą sakant, tos penkios laidos labai greitai praėjo! Dar prisimenu, kai prasidėjo, tai atrodė, kad tas procesas bus gerokai ilgesnis, o jis ėmė ir pralėkė žaibiškai. Tiesa, kai baigėsi tiesioginis eteris, labai džiaugiausi, nes prieš jį buvo truputį baisoka. Bet visa ši patirtis, šis išbandymas man labai patiko (šypsosi).

Atrankas vedei kartu su eterio vilku – Giedriumi Masalskiu. Galbūt sulaukei iš jo patarimų?

Ne. Pamenu, prieš eterį mūsų abiejų nuomonės sutapo. Sakėme: „Kaip bus, taip bus. Viskas bus gerai“. Susidaužėme delnais ir jau kai žengėme į sceną, tai jau buvo, kaip buvo (juokiasi).

Kokių komentarų iš artimųjų, iš savo močiutės sulaukei debiutavusi naujame – vedėjos – amplua?

Oi, mano močiutė yra didžiausia komentatorė (juokiasi). Ji komentuoja apie viską – nuo drabužių, makiažo iki nagų, plaukų, žiedų ir mano kalbėjimo. Apie ką tik galima pakomentuoti, tai viskas buvo pakomentuota. Bet džiaugiuosi, kad jai viskas patiko. Iš tiesų, mano močiutei yra svarbiausia, kad tiesiog mane parodytų per televizorių (juokiasi).

Ar norėtum vesti dar kokią nors laidą, dar labiau džiuginti močiutę?

Tokio tikslo neturiu, dabar labiau koncentruojuosi į muziką. Bet kartu su savo komanda esu dariusi tinklalaidę, kuri taip niekada ir neišvydo dienos šviesos. Toje tinklalaidėje mes keturiese kalbėjomės, aptarinėjome ir muzikos naujienas, ir šiaip smagių žaidimų buvo. Tai tokia idėja visai neseniai ir vėl atgijo. Galbūt kažkada realizuosis.

Prieš trejus metus esi dalyvavusi „Eurovizijos“ atrankose, šiemet tapai viena iš šou vedėjų. Ar pasvajoji apie didžiąją „Eurovizijos“ sceną? Ar norėtum ten nuvykti kaip atlikėja?

Plano būtinai stovėti didžiojoje „Eurovizijoje“ tikrai neturiu. Esu sau pasakiusi, kad jeigu kada nors ir eisiu į „Euroviziją“, tai tik tuomet, kai turėsiu tikrai gerą dainą ir degsiu noru laimėti. O eiti tik tam, kad pasirodyčiau, nemanau, jog norėsiu.

Kurį laiką buvai padariusi pertrauką nuo viešumos, nuo pasirodymų. Kaip jautiesi vėl pilnu žingsniu grįžusi į muzikos pasaulį?

Gerai. Aš labai mėgstu kameras, mėgstu būti scenoje, mėgstu tą pasiruošimą, tuos grožio ritualus. Man visa tai labai patinka. Žinoma, šiuo atveju, jei būčiau lipusi dainuoti, o ne vesti „Eurovizijos“ atranką, tai būčiau keturgubai ar penkiagubai laisvesnė. Tačiau bet koks sugrįžimas man yra labai malonus.

O kodėl nusprendei padaryti pauzę, atsiriboti nuo viešumos?

Mano pertraukos tikslas buvo šiek tiek sustoti, atrasti balansą savyje, savo kasdienybėje. Manau, kad man tai pavyko įgyvendinti. O ir labai norėjau patobulėti muzikos rašyme. Per tuos keletą metų, kai buvau atsiribojusi, keliavau per įvairiausius muzikos stilius ir žanrus, kol galiausiai grįžau prie savo pradinio įsivaizdavimo. Tik patobulintos to versijos.

O kas pirmasis įvertina tavo sukurtas dainas?

Labai priklauso nuo situacijos. Kartais pirmas išgirsta prodiuseris, kartais išgirsta draugė, kartais – močiutė. Labai skirtingai, žiūrint, kokia daina, ir ką aš noriu su ja pasiekti (šypsosi).

Kaip močiutė vertina tavo muziką?

Galbūt ir keista, bet ji su mano kūriniais randa kažką bendro. Mano senelis rašydavo eilėraščius, grožinius tekstus, o ir aš vaikystėje mėgau kurti eilėraščius. Kadangi mano dainų tekstai ir dabar būna eilėraštiniai, močiutė, beklausydama mano kūrinių, vis tiek atranda kažką bendro su jais. Nesvarbus tas amžiaus skirtumas – bendrų dalykų tikrai yra.

Galvoju, kad gal kada nors su ja ir kokį kūrinį parašysiu. Esu dariusi tokį pratimą, kai buvau išsisėmusi, su draugais, kurie nėra susiję su muzika. Visai neblogai išėjo (šypsosi).

Su savo močiute, pas kurią užaugai, esate labai artimos. Ar ji palaikė tave, kai nusprendei būti dainininke? Nenorėjo pasiūlyti neva stabilesnės karjeros?

Oi, tų pasiūlymų tikrai buvo įvairiausių (juokiasi). Jai reikėjo pamatyti visą procesą, pasiektus rezultatus, kad įsitikintų, jog galiu kažką pasiekti. Aš vis sakau, kad mes kartu užaugome ir dabar ji mane palaiko.

O ar turi antrą pusę, kuri tave palaiko? Ar tavo širdis užimta?

Šiaip mano širdis visada laisva, bet apie partnerį būtent klausiant, tai jis egzistuoja (šypteli).

Nesi linkusi kalbėti apie asmeninį gyvenimą?

Nelabai mėgstu jį viešinti. Jau esu turėjusi tą viešąjį etapą, tai galiausiai supratau, kad visa tai nėra man. Priėmiau sprendimą asmeninį gyvenimą pasilaikyti sau.

Labiau norisi kalbėti apie kūrybą ir darbus?

Taip. Aš žymiai geriau jaučiuosi gyvendama savo gyvenimą be perdėto viešumo ir instagramo. Juk kai susitinki su kitais žmonėmis, neskubi iškart atvirauti. Atvirauji tik su artimiausiais. Taip ir viešoje erdvėje bei socialiniuose tinkluose man nesinori barstytis.

Tavo didžiąją laiko dalį užima muzika. O ar be jos turi hobių, kuriems galėtum skirti kone visą savo laiko?

Viskas priklauso nuo nuotaikos. Bet labai mėgstu aktyviai leisti laiką – šokiai, sportas. Paskutiniu metu labai dažnai žaidžiu biliardą. Ai, ir stengiuosi kiek tik įmanoma keliauti.

Dabar kaip tik keliauji į Egiptą. Ar tai seniai planuota kelionė?

Ne. Šią kelionę nusipirkau likus gal 3 ar 4 dienoms prieš skrydį (juokiasi). Labai norėjau po „Eurovizijos“ atrankų nuskristi kur nors, kur saulėta. Pradžioje galvojau apie Tenerifę, tada apie Balį, tada Meksiką... Žodžiu, po visą žemėlapį prasiblaškiau, kol galiausiai radau fainą pasiūlymą į Egiptą. Šiek tiek pailsėsiu.

Sugrįši pailsėjusi... Kokius planus ir svajones skubėsi įgyvendinti?

Šiais metais esu užsibrėžusi išleisti keletą dainų. Planuoju padėti keletą žingsnių solinei karjerai, kad ji galėtų augti sau toliau.

Fotogalerija: