Originalia tapyba dailininkas Šarūnas SAUKA pagarsėjo dar studijų metais ir pateko tarp pirmųjų, gavusių Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Nomedos SAUKIENĖS žvaigždė sužibo kiek vėliau. Tačiau dabar jie, regis, koja kojon keliauja kurdami ant drobių savus pasaulius.
Prieš porą metų Zarasuose atidaryta Šarūno ir Nomedos Saukų galerija – bene lankomiausia miesto vieta. Šią vasarą vienas, deja, nemalonus įvykis galerijoje netikėtai atsidūrė tarp karštų kultūros naujienų – prieš pat atidarymą padegta menininkų sūnaus Mykolo skulptūra „Liudytoja“.
Ir ji vis dar kelia vietos gyventojams aistras. Nomeda liūdnai pajuokauja, kad geresnio piaro nė nesugalvosi, tačiau tąkart skaudėjo visai šeimai. Šarūnas jau buvo įpusėjęs naują paveikslą – dirbtuvėje šiuo metu jis stovi išmontuotas ir nusuktas į sieną. „Tai, ką matau“, – atsako paklaustas, koks naujojo darbo pavadinimas. O paskui, kai apžiūrime, linksmai pakomentuoja savo kūrinį: „Įžeidžiau visus, ką tik įmanoma, – negaliu gi nuo Mykolo atsilikti.“
Kiekvienas turi savų būdų susipažinti
Menininkų pora kukliai gyvena Dusetų miestelio pakraštyje iš Nomedos močiutės paveldėtame mediniame name. Vietos viduje nedaug. Virtuvėje, pagrindiniame susibūrimų kambaryje, jau net ir nebetelpa, kai suvažiuoja pagausėjusi šeimyna – tėvai, sūnus Mykolas ir dukters Monikos šeima, auginanti tris vaikus: aštuonerių Eleną, šešerių Liudviką ir trejų Liuciją, be galo mylimus senelių. „Pernai per Kalėdas pas mus atvažiavo tik Mykolas, nes ką čia veikti žiemą, kur vaikams susikišti – jiems gi reikia judesio, – sako Nomeda. – Vasarą atsidaro didelis žalias gamtos „kambarys“, tada visiems gerai.“
Tie, kurie pažįsta Saukų porą, žino: Nomeda – daugiau kalbanti ir lengviau bendraujanti, todėl visus meno, buities ir sveikatos vadybos reikalus namie dažniausiai tvarko ji. O prakalbinti Šarūną – reikalas ne iš lengvųjų. Nors, vos tik prisėdame prie medinio stalo virtuvėje, jis iškart paprieštarauja.
Na, gerai, tada – kad įsibėgėtumėte – papasakokite, kaip jūs susipažinote.
Šarūnas: