Nomeda Marčėnaitė – apie tiesą dėl mergautinės pavardės ir kodėl Egipte „samdėsi“ mylimąjį: „Už tai net sumokėjau“

N.Marčėnaitė dalyvavo naujoje „Žinių radijo“ laidoje „Lekiam į ...“, kurioje su vedėja Fausta Marija Leščiauskaite apkalbėjo nuotykių kupinas jos keliones po įvairius pasaulio kampelius. Kalbai pasisukus apie tradicijas, Nomeda atskleidė ir priežastį, kodėl net ir turėdama tris vaikus visada prisistato mergautine savo pavarde.

„Tai tapatybės saugojimas, nes net šuniukui, jei jis nėra priklydęs ir mes žinome jo vardą, jį paliekame, jei keičiasi šeimininkas. Būtų labai savininkiška ir egocentriška keisti vardą net šuniukui, net nekalbu apie žmogaus. Taip ir su pavarde, aš turiu tokią, tai kodėl turėčiau ją keisti? Kažkas sakys, kad yra tradicijos, bet ne visos jos man patinka. Pavyzdžiui, Afrikoje yra mergaičių lytinių organų apipjaustymas. Irgi rėkia, kad tradicija. Pavardė nėra tokia skausminga, bet aš visada analizuoju, o ką tai reiškia“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo ji.

Nomeda taip pat atskleidė, kad visų trijų jos vaikų pavardės yra skirtingos. Toks jos pasirinkimas kartą net sukėlė nepatogumus oro uoste – darbuotojams turėjo įrodynėti, kad visi drauge skrendantys vaikai tikrai jos.

„Pamenu, kai su buvusiu vyru laukėmės vaikelio, aš sakiau, kad sutarkime, jog būtų draugiškai – jei gims berniukas, tegu būna pavardė Jonutis, o mergaitė bus Marčėnaitė. Gimė berniukas, tai tapo Jonutis, o dėl Ūlos klausimų nekilo, ji – Marčėnaitė. Tai aš važiuodavau į keliones su trimis vaikais, kurių visų pavardės skirtingos: Serapinas, Jonutis ir Marčėnaitė“, – šyptelėjo N.Marčėnaitė.

Tačiau tai tikrai ne vienintelis žinomos moters nuotykius keliaujant. Ji Faustai Marijai išdavė ne vieną savo triuką, kaip keliaudama viena sugeba save apsaugoti. Štai kartą Egipte ji net sumokėjo savo nardymo instruktoriui, kad šis apsimestų jos mylimuoju!

„Su vaikais buvau Egipte, aš turiu nardymo sertifikatą ir vien todėl kartais keliauju, kad panardyti, pasnorkelint ir panašiai. Toje kelionėje susipažinome su nardymo instruktoriumi Nerimanu, o aš jam ir pasakiau, kad džiaugiuosi, jog manęs nekadrina. Nes ten dažnai vyrams nesvarbu, kiek moteriai metų, o gal ir tikslo žinoti nėra. Jam sakiau, kad noriu eiti į Hurgados senamiestį, nusipirkti kažkokios juvelyrikos, pasižvalgyti, bet tu visiem sakyk, kad aš – tavo mylimoji. Net sakiau, kad už tai sumokėsiu ir sumokėjau, bet nepamenu, kiek tiksliai kainavo. Tikrai nedaug, o jis turguje visur už mane derėjosi, tai galima sakyti, kad man išvis nekainavo, nes už juvelyriką mokėjau mažiau, prieskonius pirkau pigiau…“ – prisiminė Nomeda.

Laidoje „Lekiam į ...“ menininkė prisiminė ir savo kelionę į Kubą. Tą kartą į Pietų Ameriką Nomeda leidosi iškart po šalies vadovo Fidelio Castro mirties, nes norėjo Kubą pamatyti dar prieš šiai tampant per daug modernia. Tada jai dėl savo pačios saugumo teko staiga surengti tikrą improvizuotą spektaklį.

„Ėjau viena gatve ir mačiau į save einančius jaunus vyrus. Žinojau, kad tai gali baigtis blogai, juk nežinojau jų tikslų, bet turėjau saugotis. Turėjau kuprinytę ir joje staigiai susiradau savo mažų vaikų nuotraukas. Toje kuprinėje turėjau ir „pakišos“, nes skridau su pilnu lagaminu tinklinių kojinių, raudonų lūpdažių, radijukų visokių, nes mes tuos daiktus visiems dovanojome, tokia mano išlikimo strategija. Ir tie vyrai vis artėjo, o aš jiems šypsojausi, mojavau ir kažką rėkiau, ispaniškai nemoku, bet laužyta kalba, o gal ir lietuviškai. O jiem priartėjus iškart rodžiau nuotraukas, sakiau, kad tai mano vaikai ir klausiau, ar jie patys turi vaikų. Rodžiau, kad turiu jiems dovanų ir ta situacija išsisprendė“, – „Žinių radijoje“ laidoje „Lekiam į ...“ prisiminė Nomeda Marčėnaitė.

Visa „Žinių radijo“ laida „Lekiam į...“ su Nomeda Marčėnaite: