Meno pasaulyje keramikė Nomeda MARČĖNAITĖ (57) visada buvo žinoma, o visai Lietuvai ji tapo artima prieš dvidešimt metų, kai televizijoje pradėjo vesti savo vardu pavadintą pokalbių laidą. „Ėjau tiesiog pabandyti – neturėjau tikslo tapti žvaigžde“, – šypsosi moteris, be kurios ekraną būtų sunku įsivaizduoti. Kaip ir 1000-ąjį žurnalo „Žmonės“ numerį.
Individualumas. Mano gyvenime buvo visokių etapų – kartais ir ne itin šviesių. Tačiau visada buvau atvira ir nemelavau, kaip iš tiesų jaučiuosi. Kai skaudžiai išsiskyriau, paprašiau žurnalistų duoti man laiko susidėlioti mintims – ir jie davė. Apskritai turbūt nesu ištarusi išdidžios frazės „Aš apie tai nekalbėsiu“: kalbėti galima apie viską. Jei viduje jautiesi patogiai, tavo santykis su savimi yra darnus – nėra ko slėpti.
Aš nebijau prarasti savęs. Niekada neatsitiks taip, kad viską išpasakosiu – ir dėl to liksiu tuščia: ne, neliksiu. Aišku, už tai turiu dėkoti ir prigimčiai: nuo mažens augau tarp ryškių individualybių, kurios nebandė suniokoti mano unikalumo – kaip tik jį skatino.
Ieškodama atsakymo į klausimą, kaip tapti žvaigžde, vėl grįžčiau prie tų pačių knygų – antraip tai bus labai laikina.