„Kaip dažnas muzikantas, norėdamas nedirbti per savo jubiliejų, galiausiai prisidariau dar daugiau darbo“, – juokiasi Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras RINKEVIČIUS. Šešiasdešimtmečio jubiliejų, kaip priklauso muzikui, jis pasitinka scenoje.
Savo jubiliejinį vakarą maestro diriguos rimtą, sudėtingą ir retai atliekamą kūrinį – austrų kompozitoriaus Arnoldo Schönbergo „Gurre-Lieder“. „Didingas kūrinys, jį atliks du orkestrai, trys chorai ir penki solistai. Tokios sudėties dar negrojome, – pasakoja. – Kai yra tokia proga kaip jubiliejus, stengiuosi pasirinkti neeilinį kūrinį. Tai kūrybinių dirigento svajonių išsipildymas.“
Toks jausmas, kad jums visada bent dvidešimčia metų mažiau.
Man irgi toks jausmas (juokiasi). Suprantu, kad laikas eina, bet kol nepažiūriu į veidrodį, jaučiuosi kitaip. Ir tik dėl to, kad turiu paauglių vaikų, o pagrandukui Linukui dar nė metų nėra. Net juokauju, kad gimus Linukui grįžo jaunystė. Man atrodo, kol vaikai maži, tol tėvai jauni. Žinoma, vyriausios mano dukros jau suaugusios, turi savo šeimas – Rūta net apdovanojo mane anūku. Bet niekaip nesuprantu, kad esu jau senelis, – na, niekaip!
Gal todėl, kad pastaruosius keliolika metų mane tebelydi kasdieniai tėviški rūpesčiai, o ne senelio godos. Su metais tėvystės džiaugsmą jaučiu daug stipriau nei tada, kai gimė Rūta, o aš buvau 24-erių, arba kai dar po dvejų metų gimė Saulė. Labai myliu dukras, bet tada svarbiau atrodė muzika, karjera...